KONKURSAS: Giminės medis 2026

Kviečiame 1-12 (I-IV) klasių Lietuvos ir lituanistinių mokyklų mokinius, neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinius dalyvauti tarptautiniame projekte „Giminės medis 2026“, skirtame knygnešio Jurgio Bielinio 180-osioms gimimo metinėms.

Projekto tikslas: skatinti jaunimą domėtis savo šeimos, bendruomenės, valstybės praeitimi, saugoti tautos tapatumą, didžiuotis savo šeima ir gimtąja šalimi, lavinti meninius ir kūrybinius gebėjimus.

REGISTRACIJA iki 2026 m. lapkričio 3 d.

+ - Ieškoti
Mano šeimos herbas
Lėja Dičmonaitė
3
Kauno tautinės kultūros centras
Savo šeimos herbe aš nupiešiau tai, ką labiausiai mėgsta mūsų šeima. Mūsų šeima yra labai draugiška ir spalvinga. Mamai labai patinka drugeliai, tėčiui patinka lietus ir sniegas, broliui patinka mašinos, o man labai patinka puodeliai. Ir mes visi mielai skaitome knygas. Visa mūsų šeima dažnai keliauja prie jūros. Smagu, kai šviečia saulė ir mes visi mėgstame gėlių kvapą.
Andrėjos šeimos herbas
Andrėja Malejeva
2
Kauno tautinės kultūros centras
Mūsų giminės herbe raidė A, tai pirmoji tėčio pavardės ir mano vardo raidė. Gėlės herbe pavaizduotos, nes sesės simbolis yra gėlė. Mama man siejasi su paukščiu, tyliai besirūpinanti savo lizdeliu, o mano mylima močiutė tvirta ir sauganti mus, kaip liūtas. Mano simbolis yra žuvytės.
Kubilių šeimos herbas
Aušra Kubiliūtė
4
Kauno tautinės kultūros centras
Piešdama šeimos herbą ieškojau, kas mus visus šeimoje vienytų, kas būtų mūsų šeimą jungiantis simbolis. Ir radau - tai herbo skydo viduryje pavaizduotas simpatiškas kubiliukas su K raide. Tada pagalvojau, o ką mes visi mėgstame daryti? Mus visus jungia meilė kelionėms, todėl mūsų herbe atsirado lėktuvai su užsieno šalių pavadinimais. Mus jungia ir skaitymas, darbas bei žaidimai su kompiuteriu bei smagūs darbai namuose.
Mano šeimos herbas
Viltė Gumonytė
5
Kauno tautinės kultūros centras
Man labai patinka piešti paprastu pieštuku, nes galima nuotaiką kurti šešėliais. Mūsų šeimos herbe labai svarbią vietą užima karūna, šonuose - kaspinai. Tai rodo, kad mes didžiuojamės savo šeima. Ji yra labai draugiška ir graži. Skydo viduryje esantis stalas su įvairiu maistu - rodo, kad visa mūsų šeima labai mėgsta gaminti ir mėgautis maistu. O papuoštos raidės G U M A simbolizuoja mūsų šeimos pavardės pagrindą. Mes visi labai mylime savo katinėlį.
Auksinis laikrodukas iš Jerevano
Arminas Jankauskas
5
Kauno Martyno Mažvydo progimnazija
Auksinį kolekcinį laikrodį-pakabuką įsigijo mano promočiutė Marijona Stanišauskienė, gim.1919 m. vasario 1d. Ji laikrodį-pakabuką padovanojo mano močiutei, o ši – mano mamai Eglei Jankauskienei. Kaip šis laikrodukas-pakabukas atkeliavo iki mūsų, nežinau, tik sužinojau, kad jis pagamintas Jerevane, Armėnijoje (tuometinėje Sovietų sąjungoje) gamykloje „Nairi“. Dabar jis saugomas ir branginamas kaip kolekcinis papuošalas šeimos moterims.
Gintariniai karoliai
Neidas Nazarovas
5
Kauno Martyno Mažvydo progimnazija
Mano proprosenelė Kunigunda Kriščiūnaitė-Adomaitienė, gim. 1912m. Peluodžių kaime, Pašvitinio rajone, jaunystėje padėdavo dirbti savo tėvui malūne. Tokiu būdu ji užsidirbdavo pinigų. Tėtis jai pagal galimybę mokėdavo už darbą, o proprosenelė pinigėlius taupydavo. Kartą, apie 1931m., ji Pašvitinio miestelio žydų krautuvėlėje nusipirko šiuos gintarinius karolius. Jie buvo perduodami mūsų šeimos moterims ir taip atkeliavo iki mano mamos.
Verpimo ratelis
Kamilė Adamčikaitė
5
Kauno Martyno Mažvydo progimnazija
Mano proprosenelis Antanas Džervus verpimo ratelį pagamino savo dukrai. Verpimo ratelis pagamintas iš uosio nenaudojant jokių metalinių varžtų, tik medinius kaisčius, Čižiūnų kaime Alytaus rajone. Prosenelė Marcelė visus siūlus susiverpdavo pati. Ji taip pat mokėjo ir austi, buvo tikra kaimo darbštuolė. Verpimo ratelis išsaugotas taip, tarsi būtų pagamintas vakar, ir mūsų šeimoje labai branginamas kaip šeimos relikvija.
II-ojo pasaulinio karo sužadėtuvių žiedas
Simas Aleksiūnas
5
Kauno Martyno Mažvydo progimnazija
Mano proprosenelis Fulgensijus Smailys (1913-1950m.), gimęs Upytės kaime, Panevėžio rajone, 1948m. Sovietų okupacinės valdžios buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1950m. mirė tremtyje. Parsigabenant palaikus, buvo rastas sužadėtuvių žiedas, apie kurį niekas nežinojo. Nebuvo žinoma ir sužadėtinės tapatybė. Manoma, kad Fulgensijus žiedą vežėsi su savimi kaip prisiminimą. Vėliau žiedą gavo viena iš Fulgensijaus seserų, Barbora Smailytė (1910-2000m.) ir saugojo jį tol, kol dukra Danguolė-Teresė Stanikūnaitė (Mišauskienė) baigė medicinos mokslus. Vėliau Danguolė-Teresė žiedą perleido vyriausiai anūkei Gretai Lukošiūtei (Aleksiūnienei). Šis mano proposenelio žiedas keliauja iš rankų į rankas mūsų giminės moterims
Knyga "Valgių gaminimas"
Ąžuolas Žuolys
5
Kauno Martyno Mažvydo progimnazija
Knyga „Valgių gaminimas“ išleista 1957m. Vilniuje. Apie 1960m. ji atsiranda Šiaulių apskrities knygyne ir apie 1960-1961m. ją įsigijo mano prosenelė Julė Petrėtienė, gim. 1935m. Apie 1987m. knygą padovanojo mano močiutei Irenai Grunkytei-Petrėtienei, gim. 1963m. O 2013m. knygą perdavė mano mamai Raimondai Petrėtytei-Žuolienei. Knyga apsitrynusi, nes buvo dažnai vartoma, ieškoma įdomesnių senoviškų receptų. Dar ir šiandien aš mamos paprašau ką nors pagaminti iš šioje knygoje pateiktų receptų, ypač konditerijos gaminių. Įdomu sužinoti, ką valgė mūsų proseneliai.
Rožiniai
Augustas Kurmis
5
Kauno Martyno Mažvydo progimnazija
Rožinis, gautas Pirmosios Komunijos proga, turi gilią dvasinę reikšmę, simbolizuoja apsaugą ir ryšį su Dievu. Mano prosenelei Onai Žiaubrienei-Lubridytei, gim. 1933 m. Kupiškio raj. Šilaikių km., rožinį padovanojo jos giliai tikinti močiutė. Tai klasikinis rožančius su rudo atspalvio karoliukais. Mano močiutei Jovitai Žekonienei-Žiaubrytei, gim. 1961 m. Kupiškyje, rožinį padovanojo jos mama Pirmos Komunijos proga. Jis iš perlamutrinių mėlynų karoliukų. Mano mamai Indrei Kurmei-Žekonytei, gim. 1985 m. Panevėžyje, rožinį padovanojo jos močiutė. Jis yra iš ryškiai žydrų karoliukų. O aš savo rožinį gavau 2026 m. Pirmos Komunijos proga. Jis – medinis. Dabar visi rožiniai yra pas mano mamą ir yra labai saugomi ir branginami kaip šeimos relikvija.
Knyga "Lietuviškos svotbinės dainos"
Izabelė Dedelaitė
5
Kauno Martyno Mažvydo progimnazija
Mano prosenelė Veronika Bačiulienė (Vėbraitė) (gim. 1890m. Anykščių rajone) senajame Kavarsko knygyne nusipirko knygelę „Lietuviškos svotbinės dainos“. Knygą laikė nedidelėje lentynėlėje, bet vieną dieną teko viską iškraustyti, nes lentynėlė sulūžo. Kaip tik tuo metu močiutė Rimutė Dedelienė (Dunčaitė) gim. 1954 m. padėjo savo močiutei tvarkytis, tad už darbą Veronika leido jai pasiimti bet ką, kas buvo lentynėlėje. Rimutei akį patraukė būtent ši dainų knyga. Grįždama pasišokinėjo nuo kojos ant kojos ir galvojo: „Dabar tai dainuosiu". Vėliau šią knygelę mano močiutė padovanojo man. Iš jos ir aš tikiuosi išmokti senovinių svotbinių dainų ir tuo pačiu nuolat prisiminsiu savo artimuosius.
Ikona ir auksinis laikrodukas
Lukas Liumparas
5
Kauno Martyno Mažvydo progimnazija
Mano prosenelis Petras Garavniovas (g. 1920–01-20 Rokiškyje) apie 1940 m. kariaudamas rado numestą 1850 m. stačiatikių ikoną. Šventą daiktą įsidėjo į švarko kišenę. Tikime, kad būtent ši ikona apsaugojo prosenelį nuo mirties karo metu. Dabar šis daiktas perduodamas iš kartos į kartą apsaugai ir kaip prisiminimas. O auksinį laikroduką įsigijo mano prosenelė Tatjana Garavniova Karpova (1926-10-13), kurį perdavė savo dukrai Nadeždai Brogelienei Garavniovai (1958-03-07), o ši – savo dukrai Lenai Liumparienei Gončaruk (1980-09-23). Laikrodukas keliauja iš kartos į kartą kaip brangios prosenelės prisiminimas.
Mano giminės medis
Jokūbas Mizaras
5
Vilniaus Taikos progimnazija
Aš esu Jokūbas. Man 11 metų. Gimiau Vilniuje. Dabar mokausi 5 klasėje, o mano mėgstamas hobis – krepšinis. Šiame giminės medyje sudėjau savo šeimos istoriją. Jis pasakoja apie mano prosenelius, senelius, tėvus ir mane. Kiekvienas žmogus šiame medyje yra svarbus. Mano protėviai gyveno įvairiose Lietuvos vietose: Šilutės, Ignalinos, Utenos, Pagėgių kraštuose ir kitur. Jie dirbo įvairius darbus. Vieni buvo ūkininkai, kiti mokytojai, vairuotojai ar kitų profesijų žmonės. Jie kūrė šeimas, augino vaikus ir rūpinosi savo artimaisiais. Man įdomu sužinoti, kaip gyveno mano proseneliai, ką jie dirbo ir kokius gyvenimo kelius pasirinko. Daugumos jų jau nesu sutikęs, bet jų istorijos padeda man geriau pažinti savo šeimą. Mano giminės medis primena didelį medį. Šakų viršūnės – mano protėviai, šakos – skirtingos šeimos kartos, o aš esu šio medžio centre. Didžiuojuosi savo šeima. Noriu saugoti jos istoriją. Juk žinoti iš kur esi kilęs yra labai svarbu!
Giminės Herbas
Aistė Ulevičiūtė
I (9)
Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija
Šeimos herbas Čia yra mano šeimos herbas. Šitas herbas man yra svarbus kūrinys. Lietuvos vėliavos spalvos simbolizuoja mūsų šeimos gimtąją šalį. Rožės apačioje ir viršuje, simbolizuoja mano močiutės meilę žemės darbams ir jos auginamoms rožėms. Mano senelis buvo policininkas, jis atliko didvyrišką darbą saugodamas mus visus nuo nemalonumų. Už jo pasiaukojantį darbą nusprendžiau nupiešti pačiame viduryje policijos ženklą. Rėmas primena mano tėčio darbą, jis daro įvairius kietuosius baldus. Knyga simbolizuoja mano mamos darbą, ji dirba archyve. Knyga labai svarbi ir brolio gyvenime, jis stropiai mokosi ir siekia karjeros aukštumų. Mūsų šeimos meilė yra stipri ir atvira, už tai aš nupiešiau širdelę. Ugnies liepsną nupiešiau pačiame viršuje, nes ugnis simbolizuoja visapusišką ir ilgalaikę pagalbą , o pagelbėti ir padėti mūsų šeimoje yra vienas iš svarbiausių tikslų.
Giminės medis
Vilius Rušinskas
I (9)
Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija
Mūsų giminės herbe saulė simbolizuoja šviesą ir šilumą. Raidė R, tai pirmoji mūsų pavardės raidė, jungianti mūsų giminės istoriją. Ąžuolas įkūnija stiprybę, tvirtumą ir gilias šeimos šaknis. Širdis simbolizuoja meilę, vienybę ir rūpestį. Visi šie simboliai primena, kad šeima-mūsų tvirtovė
Giminės herbas
Miglė Jarimavičiūtė
I (9)
Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija
Tai yra mano giminės herbas. Kiekviena detalė atspindi mūsų giminę, tai, kas mums svarbu ir kas sieja mus visus. Trispalvė čia nupiešta ne be reikalo, mano giminė yra labai patriotiška, nuo seno mylėjo ir gerbė šiuos nuostabius Lietuvos kraštus. Kryžius, širdis ir žvakė simbolizuoja mūsų, giminės vertybes: tikėjimą, meilę ir viltį. Knygos ir plunksna simbolizuoja literatūrinę kūrybą. Giminėje turėjom rašytoją, jis yra sukūręs ir išleidęs keletą knygų. Pati aš, labai mėgstu kurti eiles, taip pat mano giminėje yra ne vienas žmogus gebantis rašyti ir kurti nuostabias eiles ir aprašymus. Moliūgai, obuoliai ir kriaušės simbolizuoja ūkį, žemdirbystę. Mano giminė užsiėmė žemdirbyste, turėjo nemažus ūkius, sodus, nuėmę derlių užsiimdavo prekyba. Natos ir drugelis simbolizuoja muziką. Mano giminėje yra baigusių muzikos mokyklą, o dauguma mūsų mėgsta klausytis muzikos. Drugelis primena lengvumą ir grožį, kuriuos muzika atneša į kasdienybę. Taurė simbolizuoja mus visus, kartu sudėtus, lyg mes būtume toje pačioje taurėje. Raštai šonuose ir herbo viršuje simbolizuoja krupštumą, kūrybiškuma ir kantrybę. Katė simbolizuoja švelnuma ir kilminguma.
Meilės simbolis iš kartos į kartą
Benas Jakimavičius
5
Kauno Martyno Mažvydo progimnazija
Šių auskarų (paskui žiedo) istorija prasidėjo dar 1915 m. Jie priklausė mano proprosenelei Aleksandrai. Po jos mirties 1935 m. auskarai atiteko jos dukrai Rozalijai. Ji auskarus padovanojo savo mylimai anūkei Oksanai Jakimavičei, mano mamai 2010 m. Po močiutės mirties mano mama nusprendė šią relikviją atnaujinti. Juvelyras panaudojo auskarų auksą ir rubinus ir iš jų pagamino naują žiedą, kurį papuošė deimantu. Žiedas yra ypatingas, nes jame išliko brangakmeniai, mūsų šeimos istorijos dalis. Kai aš užaugsiu, mama šį žiedą pažadėjo perduoti man, o aš kada nors galėsiu padovanoti savo sužadėtinei ir papasakosiu šios nuostabios relikvijos, atkeliavusios iš Odesos (Ukraina), istoriją.
Giminės medis
Lukas Vasiliauskas
6
Šiaulių "Rasos" progimnazija
Šeimos giminės medis.
Mano šeimos giminės medis
Patricija Girdenaitė
5
Plungės Senamiesčio mokykla
Per istorijos pamokas sužinojome, kad glaudžiausias ryšys su praeitimi per šeimą. Mokytoja pasiūlė pasidomėti giminės geneologiniu medžiu. Tai simbolinis tiltas tarp praeities ir dabarties. Jis padeda pažinti savo šaknis, suprasti kas esi, puoselėja pagarbą protėviams, padeda geriau pažinti giminaičius, išsaugoti giminystės ryšius.
Mažytis aš
Arsenas Sinius
4
VšĮ Gedimino miesto mokykla
Čia yra mano vaikystės nuotrauka. Ten parodyta kaip aš augu. Mane kas mėnesį fotografavo ir nuotrauką dėjo į rėmelį. Toks rėmelis su nuotraukomis yra mūsų šeimos tradicija. Įamžintas kūdikystės akimirkas turiu aš, mano brolis, mano tėtis. Tėvai gali žiūrėdami į šią nuotrauką prisiminti vaiką pirmais jo gyvenimo metais.
Giminės medis
Motiejus Jurgo
4
VšĮ Gedimino miesto mokykla
Aš pagaminau giminės medį iš kartono. Gamindamas giminės medį pasigilinau į savo giminės linijas. Giminės medyje matomi mano tėvai, seneliai ir proseneliai. Labiausiai didžiuojuosi tuo, kad mano tėtis prisideda prie naujų pastatų atsiradimo Lietuvoje, o mano mama prisideda prie geresnės žmonių savijautos kūrimo.
Mano šeimos herbas
Adrija Montrimaitė
4
VšĮ Gedimino miesto mokykla
Mano herbe pavaizduotos spalvos reiškia: · Mėlyna- tremtis į sibirą; · Violetinė-karališkumas ir džiaugsmas; · Žalia-meilė gamtai; · Rožinė-taika ir ramybė; · Triušio ausys-mano triušį Niurką. Kurdama herbą pasidomėjau savo giminės istorija. Mano prosenelis buvo ištremtas į Sibirą. Jis ten susirgo plaučių uždegimu, bet vietiniai išgydė. Mano močiutė ir senelis stovėjo BALTIJOS KELYJE. Mano mama ir tėtis buvo dar maži kai puolė televizijos bokštą. Mano tėtis ir jo sesė turėjo skirtingus tėčius. Aš ir mano sesė turime tą patį tėtį, bet mūsų mamos skirtingos. Mano sesei 18 metų ir jos vardas Erika. Ji gyvena Londone.
Mano giminės medis
Barbora Alysaitė
5
Šiaulių Gytarių progimnazija
Mano vardas Barbora. Į savo giminės medį sutalpinau savo brangiausius žmones. Mūsų šeimos šaknys Šaulių krašte. Seniausia šiame medyje močiutė Liucija, jai 78 metai.
Gyvatė-diržas
Tajus Rusevičius
7
Alytaus Dzūkijos mokykla
Pavadinimas: gyvatės formos diržas. Daikto rūšis: žalvarinis, pintas virvele diržas. Pagaminimo laikas: 1940–1960 m. laikotarpis. Kilmės vieta –Gruzija. Medžiagos: žalvaris, stiklo kristalai, lakas ir patina. Gyvatės formos aksesuaras su tinkliniu pynimu, primenančiu gyvatės odą. Sagtis suformuota kaip gyvatės galva ir uodega, kurios susikabina. Gyvatės akys yra iš stiklo kristalų. Bendras diržo ilgis yra apie 102 centimetrai, ilgis yra reguliuojamas. Mano močiutė su savo gyvenimo draugu gyvena mieste, sename name, kuriame dėdė Rimas užaugo. Jis nuo mažens mėgsta senovinius daiktus ir jais puošia savo sodybos kiemą ir vis papildo savo kolekciją. Kiekvieną kartą, kai pas juos atvažiuoju, vis randu naujų ir neregėtų daiktų.
Šeimos relikvija. Prosenelio oblius.
Aistė Bajorūnaitė
6
Pasvalio Svalios progimnazija
Mano prosenelis Jonas Jakutis buvo dailidė. Šito amato jis išmoko iš seno meistro. Jis mokėjo pasigaminti darbo įrankius ir dirbo visus medžio darbus. Gamino ne tik langus, duris, kubilus, lopšius, audimo stakles, stalus ar kėdes, bet ir pasistatė sau namus. Dalis jo dirbinių perduota Pasvalio krašto muziejui. Bet dar daug įvairių oblių, pjūklų, grąžtų ir darbastalis likę jo dirbtuvėje. Man labai įdomus įrankis – oblius, turintis keturias rankenas, su kuriuo gali dirbti du žmonės. Dviese dirbti lengviau, nei vienam. Ant jo yra išdegintos prosenelio vardo ir pavardės pirmosios raidės – J. J. Jis savo darbo įrankius labai saugojo. Kai kurie įrankiai yra naudojami iki šiol, mano tėtis jais moka puikiai naudotis. Antikvarinių daiktų kolekcionieriai dalį įrankių norėjo nupirkti, bet mano močiutė nesutiko parduoti, kadangi tai brangūs mūsų šeimos prisiminimai.
Giminės medis
Lijana Serebryakova
6
Vilniaus rajono Pagirių gimnazija
Šeima kuria vienybę, šilumą, meilę ir gyvybę. Šeima prasideda nuo ilgų šaknų, o baigiasi didelėmis šakomis. Kurkime šeimas ir vertinkime jas. Giminė, kaip ir šeima yra labai svarbi. Šeima prasideda nuo tvirtų šaknų iki stiprų aukštų šakų. Šeima yra vienybės, meilės, pagalbos ženklas. Ji turi ateitį, praeitį ir dabartį. Vertinkite ir gerbkite savo šeimas.
Šeimos medis
Dovydas Petkevičius
4
VšĮ Gedimino miesto mokykla
Aš papasakosiu apie savo giminę. Taigi, aš sužinojau, kad tais senais laikais buvo nepažengusi medicina ir maži vaikai mirdavo nuo visokausių ligų taip pat ir mano keli giminaičiai. Mūsų giminėje teka ir bajorų kraujas - papasakosiu istoriją: vienas giminaitis, vardu Jonas Butnorius (jis buvo mano proproprosenelis) dirbo bajorui ir įsimylėjo jo dukterį. Sumanė iškelti vestuves, bet bajoras nesutiko ir jiems teko pabėgti. Vėliau vis tik susituokė slapčia. Faktų kampelis. Faktas Nr.1. Mano giminaitė trijų metų buvo ištremta į Sibirą, nes jos tėtis dirbo policininku ir buvo apdovanotas kunigaikščio Gedimino ordinu. Ten mergaitė išgyveno ir užaugusi susirado vyrą rusą bei už jo ištekėjo. Vėliau jie grįžo gyventi į Lietuvą. Faktas Nr. 2. Mes giminėje turime 2 malūnininkus. Žmonės eidavo pas juos malti grūdų (tais laikais buvo labai pelninga būti malūnininku). Faktas.Nr. 3. Mano šeima turi giminaičių Žemaitijoje, Aukštaitijoje bei Dzūkijoje, bet deja neturi Suvalkijoje. Faktas. Nr. 4. Mano giminaičiai gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje bei Anglijoje. Faktas Nr. 5. Mano senelė ir prosenelis buvo mokytojai. Prosenelis dirbo mokykloje, kur vaikai turėjo stuburo problemų ir jie mokėsi gulėdami. Tokia mokykla yra vienintelė Lietuvoje!
Mano šeimos visata
Mėja Tamulevičiūtė
4
VšĮ Gedimino miesto mokykla
Kai žiūriu į naktinį dangų, matau daugybę šviečiančių žvaigždžių. Kiekviena iš jų yra skirtinga, ir jos visos turi savo ypatingą vietą ir istoriją. Man atrodo, jog mano giminė yra labai didelė ir mylinti visatą. Dėl to nusprendžiau pavadinti savo giminės medį „Mano šeimos visata". Ir aš juos myliu tiek, kiek visatą. Kiekviena žvaigždelė reiškia vieną žmogų. Kai kuriuos pažįstu ir dar galiu apkabinti, o kai kuriuos žinau iš tėvų, senelių, prosenelių pasakojimų ir nors ir nelabai pažįstu, vis tiek labai myliu. Mano šeima ypatinga tuo, kad joje yra daugybė tautybių. Mano giminėje yra lietuvių, ukrainiečių, gudų, lenkų, žydų, rusų ir net tolimų giminaičių, turinčių itališkų šaknų! Kiekvienas žmogus yra mano visatoje. Jie visi yra labai ypatingi. Visi turi nuostabių savybių, talentų, savo istorijų. Juos visus be galo myliu. Juk ir manęs nebūtų be mano nuostabių giminaičių! Mano prosenelis Adolfas iš tėčio (Povilo) pusės siuvo Lietuvos partizanams drabužius. Partizanai, tai kovotojai už Lietuvos laisvę. Man atrodo, jog mano prosenelis labai narsus ir geras žmogus, nes savo darbu labai padėjo partizanams. O mano proseneliai iš mamos (Taisijos) pusės Ona ir Stanislovas buvo ištremti į Sibirą. Ten jie praleido net 15 metų! Kol jie buvo ištremti jų vaikai dar buvo maži. Per tuos 15 metų jų vaikai užaugo, o tėvai buvo toli, toli Sibire! Bet po visų 15 metų Ona ir Stanislovas grįžo į tėvynę Lietuvą. Kai jie grįžo pas savo vaikus jie jau buvo suaugę. Mano šeimoje yra dar daugiau žmonių su savo istorijomis ir savybėmis. Vieni buvo darbštūs, drąsūs, rūpestingi, linksmi ir kūrybiški. Ir kiekvienas savaip ypatingas mano žvaigždyne. Kiekvienas turi savo žvaigždę! Kai kurios žvaigždės jau labai toli, kitos arčiau, bet jos visos į mus šviečia ir spindi danguje. Šiame žvaigždyne yra žvaigždė - aš! Aš labai džiaugiuosi, kad turiu tokią plačią šeimą!
Bajorų genealoginis medis
Emilija Kukenytė
5
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija
Neseniai močiutė paveldėjo bajoriškos kilmės dokumentus. Su močiute ir tėveliu pradėjome juos tyrinėti. Dokumentuose užfiksuota giminės praeitis. Mane tai sudomino: mūsų šeimos šaknys – BAJORIŠKOS! Dauguma mūsų giminės šeimų gyveno Utenos apskrityje. Daugiausia informacijos turime apie Drazdauskų giminę. Yra manoma, kad anksčiau prosenelių pavardė buvo Strazdai. XVI a., Lietuvai susijungus su Lenkija į vieną valstybę, pavardė sulenkinta. Lietuvos valstybės istorijos archyvas atliko Drazdauskų šeimos genealoginę paiešką. Giminės atstovas Mykolas Drazdauskas minimas 1568 metais. Už pasižymėjimą kare, jis įrašytas į Vilkmergės bajorų sąjungos knygą. Manoma, kad ir lietuvių dvasininkas ir poetas Antanas Strazdas priklausė šiai giminei. Manęs dar laukia daug įdomių vakarų prie dokumentų.
Mano šeima ir Lietuva
Ema Ambrazaitytė
4
VšĮ Gedimino miesto mokykla
Mano šeima yra daug kuo prisidėjusi prie Lietuvos istorijos. Jie yra ne tik Lietuvos piliečiai, tačiau ir dalyvavę įvairiuose istoriniuose įvykiuose, pavyzdžiui: mano tėtis yra dalyvavęs Baltijos kelyje, dalyvavo Lietuvos dainų šventėje, grojęs "Duokim garo" laidoje. Mano mama taip pat dalyvavo Baltijos kelyje ir yra sukūrusi Ukrainos rėmimo fondą, vos tik prasidėjo karas. Mano seneliai, tiek iš mamos, tiek iš tėčio pusės taip pat dalyvavo Baltijos kelyje. Mano proseneliai buvo ištremti į Sibirą, bet laimei, sėkmingai grįžo namo. Įdomu tai, kad mūsų giminėje yra trys Kazimierai.
Privacy Overview

This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.