KONKURSAS: Giminės medis 2026

Aš esu Kotryna. Susidomėjau savo giminės medžio sudarymu. Klausinėti ir užsirašyti savo giminaičių duomenis buvo labai smagus laikas. Man padėjo seneliai ir mama. Pagal surinktus duomenis matyti, kad esu tikra žemaitė. Man patinka ir kalbėt žemaitiškai, todėl dalyvauju ir konkursuose, esu laimėjusi prizų. Džiaugiuosi savo darbu, ateityje pildysiu savo Giminės medį.

Mano šeimos herbo skyde pavaizduotas katinas, nes visiems mūsų šeimos nariams jie labai patinka. Gaila, kad tėtis yra alergiškas jiems ir katinėlio mes negalime laikyti. Bet galiu pasidžiaugti tuo, kad katinas yra mūsų šeimos talismanas. O herbe pavaizduotos spalvos yra mūsų šeimos narių mėgstamos spalvos: mamai patinka rožinė ir violetinė, tėčiui - oranžinė ir žalia, sesei rusnei - rožinė, o man - mėlyna ir rožinė. Mūsų šeimos šūkis - VIENYBĖ!

Aš esu iš Ukrainos, todėl šeimos herbe pavaizduotos Ukrainos vėliavos spalvos. Skydo viduryje sukasi mūsų žemės ratas. Su ratu susijusi ir mūsų šeimos pavardė. O man labai patinka rožinė žąsis. Rožinė žąsis žiūri į langą ir negali suprasti kodėl taip tamsu...

Aš labai myliu savo šeimą. Herbo skyde raudona spalva simbolizuoja meilę ir gyvybę, nes mūsų šeimoje visi vieni kitus labai myli ir yra labai linksmi.

Čia yra mano šeimos herbas. Herbo viduryje yra šeimos narių pavardžių pirmosios raidės. Visi herbo skyde ir aplinkui esantys augalai, tai mus supanti aplinka, širdutės tarpusavio meilė, o kryžius - apsauga.

Aš labai myliu savo šeimą. Piešdamas šeimos herbą galvojau, kas jungia mūsų šeimą. Mūsų šeimoje visi labai aukšti, todėl ir nupiešiau didžiausią dinozaurą - brachiozaurą. Jis simbolizuoja ne tik dydį, bet ir tai, kad mūsų šeima yra tokia stipri ir vieninga, kaip šis gyvūnas.

Aš esu iš Ukrainos, savo herbe aš nupiešiau Lietuvos ir Ukrainos draugystę, nes mano geriausia draugė yra iš Lietuvos. Geltona ir mėlyna spalvos simbolizuoja Ukrainą, o geltona žalia ir raudona - Lietuvą. Herbo viduryje dvi draugės iš skirtingų šalių.

Savo šeimos herbe aš nupiešiau staltiesę ir vaišes skaisčiai šviečiant saulei - mūsų šeima labai mėgsta piknikauti, mėgsta pramogauti. Tai linksmos, smagios ir draugiškos šeimos simbolis. O mus saugo šuniukas ir kačiukas.

Aš labai myliu savo šeimą: mamą, tėtį ir brolį, todėl herbe nupiešiau tris širdutes. Herbo viduryje piešiau savo šeimos pavardės pirmąją raidę M. Man ji labai svarbi. O nuspalvinau herbą spalvomis, kurios yra svarbios mano šeimai. Mamai patinka raudona spalva, tėčiui - oranžinė, broliui - mėlyna, o man - įvairios spalvos. O herbo šonuose parodžiau, kaip rašau aš ir kaip mano brolis Leo.

Mano sukurtą šeimos herbą nupiešiau keturių dalių. Kiekviena dalis tai vieno šeimos nario pomėgis. Mano mama mėgsta gėles. Mano tėčiui patinka krepšinis. Mano mažajam broliui labai patinka futbolas. O aš labiausiai mėgstu katinus.

Herbe pavaizduotas vilkas rodo mūsų šeimos bendrumą, simbolizuoja drasą ir gudrumą. Saulė apšviečia ir išryškina viską kas mus supa, siejasi su gyvenimu ir linksmybėmis. Gėlės - tai laisvė žydėti. Visa tai sudaro vieną žodį -VilkSauGlė. Tai ir yra mano šiemo Herbas.

Mūsų giminės herbe K raidė yra šeimos pavardės pirmoji raidė, jungianti mūsų šeimą. Mes visi labai mėgstame iškylauti, žvejoti, grybauti. Man patinka stebėti sraiges - jų ramų ir įdomų gyvenimą. O Karūnoje ir visur aplinkui krepšinio kamuoliai, nes mus visus jungia meilė šiai sporto šakai. Juk mano sesės yra Lietuvos krepšininkės, 3x3 krepšinio turnyro Europos universitetų žaidynių čempionės. O širdutės - tai mano meilė visiems šeimos naraims.

Savo šeimos herbe aš nupiešiau tai, ką labiausiai mėgsta mūsų šeima. Mūsų šeima yra labai draugiška ir spalvinga. Mamai labai patinka drugeliai, tėčiui patinka lietus ir sniegas, broliui patinka mašinos, o man labai patinka puodeliai. Ir mes visi mielai skaitome knygas. Visa mūsų šeima dažnai keliauja prie jūros. Smagu, kai šviečia saulė ir mes visi mėgstame gėlių kvapą.

Kiekvienas lapas – tai gyvenimas Viskas prasidėjo nuo mokyklinės užduoties sudaryti giminės medį. Klausinėdamos artimųjų, rinkdamos informaciją ir tyrinėdamos ryšius supratome, kad už kiekvieno vardo slypi visas gyvenimas. Todėl vietoj popierinės schemos nusprendėme sukurti kūrinį, kuris liktų mūsų šeimai, puoštų namus ir nuolat primintų, iš kur mes. Reljefiškas kamienas su auksinėmis gyslomis ir gilios šaknys simbolizuoja tvirtą mūsų giminės pagrindą. Kiekvienam giminaičiui paskyrėme po medinį lapelį ir ranka užrašėme jo vardą bei gimimo metus. Lapelių neklijavome, o pakabinome, nes mūsų giminė auga: atsiradus naujam šeimos nariui, ant medžio pakabinsime naują lapą. Šis medis mums primena, kad neatsiradome iš niekur, už mūsų stovi kelios kartos. Jis suteikia stiprybės, padeda nepasiklysti ir primena, kad visi esame tos pačios grandinės dalis.

Mūsų giminės herbe raidė A, tai pirmoji tėčio pavardės ir mano vardo raidė. Gėlės herbe pavaizduotos, nes sesės simbolis yra gėlė. Mama man siejasi su paukščiu, tyliai besirūpinanti savo lizdeliu, o mano mylima močiutė tvirta ir sauganti mus, kaip liūtas. Mano simbolis yra žuvytės.

Piešdama šeimos herbą ieškojau, kas mus visus šeimoje vienytų, kas būtų mūsų šeimą jungiantis simbolis. Ir radau - tai herbo skydo viduryje pavaizduotas simpatiškas kubiliukas su K raide. Tada pagalvojau, o ką mes visi mėgstame daryti? Mus visus jungia meilė kelionėms, todėl mūsų herbe atsirado lėktuvai su užsieno šalių pavadinimais. Mus jungia ir skaitymas, darbas bei žaidimai su kompiuteriu bei smagūs darbai namuose.

Man labai patinka piešti paprastu pieštuku, nes galima nuotaiką kurti šešėliais. Mūsų šeimos herbe labai svarbią vietą užima karūna, šonuose - kaspinai. Tai rodo, kad mes didžiuojamės savo šeima. Ji yra labai draugiška ir graži. Skydo viduryje esantis stalas su įvairiu maistu - rodo, kad visa mūsų šeima labai mėgsta gaminti ir mėgautis maistu. O papuoštos raidės G U M A simbolizuoja mūsų šeimos pavardės pagrindą. Mes visi labai mylime savo katinėlį.

Auksinį kolekcinį laikrodį-pakabuką įsigijo mano promočiutė Marijona Stanišauskienė, gim.1919 m. vasario 1d. Ji laikrodį-pakabuką padovanojo mano močiutei, o ši – mano mamai Eglei Jankauskienei. Kaip šis laikrodukas-pakabukas atkeliavo iki mūsų, nežinau, tik sužinojau, kad jis pagamintas Jerevane, Armėnijoje (tuometinėje Sovietų sąjungoje) gamykloje „Nairi“. Dabar jis saugomas ir branginamas kaip kolekcinis papuošalas šeimos moterims.

Mano proprosenelė Kunigunda Kriščiūnaitė-Adomaitienė, gim. 1912m. Peluodžių kaime, Pašvitinio rajone, jaunystėje padėdavo dirbti savo tėvui malūne. Tokiu būdu ji užsidirbdavo pinigų. Tėtis jai pagal galimybę mokėdavo už darbą, o proprosenelė pinigėlius taupydavo. Kartą, apie 1931m., ji Pašvitinio miestelio žydų krautuvėlėje nusipirko šiuos gintarinius karolius. Jie buvo perduodami mūsų šeimos moterims ir taip atkeliavo iki mano mamos.

Mano proprosenelis Antanas Džervus verpimo ratelį pagamino savo dukrai. Verpimo ratelis pagamintas iš uosio nenaudojant jokių metalinių varžtų, tik medinius kaisčius, Čižiūnų kaime Alytaus rajone. Prosenelė Marcelė visus siūlus susiverpdavo pati. Ji taip pat mokėjo ir austi, buvo tikra kaimo darbštuolė. Verpimo ratelis išsaugotas taip, tarsi būtų pagamintas vakar, ir mūsų šeimoje labai branginamas kaip šeimos relikvija.

Mano proprosenelis Fulgensijus Smailys (1913-1950m.), gimęs Upytės kaime, Panevėžio rajone, 1948m. Sovietų okupacinės valdžios buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1950m. mirė tremtyje. Parsigabenant palaikus, buvo rastas sužadėtuvių žiedas, apie kurį niekas nežinojo. Nebuvo žinoma ir sužadėtinės tapatybė. Manoma, kad Fulgensijus žiedą vežėsi su savimi kaip prisiminimą. Vėliau žiedą gavo viena iš Fulgensijaus seserų, Barbora Smailytė (1910-2000m.) ir saugojo jį tol, kol dukra Danguolė-Teresė Stanikūnaitė (Mišauskienė) baigė medicinos mokslus. Vėliau Danguolė-Teresė žiedą perleido vyriausiai anūkei Gretai Lukošiūtei (Aleksiūnienei). Šis mano proposenelio žiedas keliauja iš rankų į rankas mūsų giminės moterims

Knyga „Valgių gaminimas“ išleista 1957m. Vilniuje. Apie 1960m. ji atsiranda Šiaulių apskrities knygyne ir apie 1960-1961m. ją įsigijo mano prosenelė Julė Petrėtienė, gim. 1935m. Apie 1987m. knygą padovanojo mano močiutei Irenai Grunkytei-Petrėtienei, gim. 1963m. O 2013m. knygą perdavė mano mamai Raimondai Petrėtytei-Žuolienei. Knyga apsitrynusi, nes buvo dažnai vartoma, ieškoma įdomesnių senoviškų receptų. Dar ir šiandien aš mamos paprašau ką nors pagaminti iš šioje knygoje pateiktų receptų, ypač konditerijos gaminių. Įdomu sužinoti, ką valgė mūsų proseneliai.

Rožinis, gautas Pirmosios Komunijos proga, turi gilią dvasinę reikšmę, simbolizuoja apsaugą ir ryšį su Dievu. Mano prosenelei Onai Žiaubrienei-Lubridytei, gim. 1933 m. Kupiškio raj. Šilaikių km., rožinį padovanojo jos giliai tikinti močiutė. Tai klasikinis rožančius su rudo atspalvio karoliukais. Mano močiutei Jovitai Žekonienei-Žiaubrytei, gim. 1961 m. Kupiškyje, rožinį padovanojo jos mama Pirmos Komunijos proga. Jis iš perlamutrinių mėlynų karoliukų. Mano mamai Indrei Kurmei-Žekonytei, gim. 1985 m. Panevėžyje, rožinį padovanojo jos močiutė. Jis yra iš ryškiai žydrų karoliukų. O aš savo rožinį gavau 2026 m. Pirmos Komunijos proga. Jis – medinis. Dabar visi rožiniai yra pas mano mamą ir yra labai saugomi ir branginami kaip šeimos relikvija.

Mano prosenelė Veronika Bačiulienė (Vėbraitė) (gim. 1890m. Anykščių rajone) senajame Kavarsko knygyne nusipirko knygelę „Lietuviškos svotbinės dainos“. Knygą laikė nedidelėje lentynėlėje, bet vieną dieną teko viską iškraustyti, nes lentynėlė sulūžo. Kaip tik tuo metu močiutė Rimutė Dedelienė (Dunčaitė) gim. 1954 m. padėjo savo močiutei tvarkytis, tad už darbą Veronika leido jai pasiimti bet ką, kas buvo lentynėlėje. Rimutei akį patraukė būtent ši dainų knyga. Grįždama pasišokinėjo nuo kojos ant kojos ir galvojo: „Dabar tai dainuosiu". Vėliau šią knygelę mano močiutė padovanojo man. Iš jos ir aš tikiuosi išmokti senovinių svotbinių dainų ir tuo pačiu nuolat prisiminsiu savo artimuosius.

Mano prosenelis Petras Garavniovas (g. 1920–01-20 Rokiškyje) apie 1940 m. kariaudamas rado numestą 1850 m. stačiatikių ikoną. Šventą daiktą įsidėjo į švarko kišenę. Tikime, kad būtent ši ikona apsaugojo prosenelį nuo mirties karo metu. Dabar šis daiktas perduodamas iš kartos į kartą apsaugai ir kaip prisiminimas. O auksinį laikroduką įsigijo mano prosenelė Tatjana Garavniova Karpova (1926-10-13), kurį perdavė savo dukrai Nadeždai Brogelienei Garavniovai (1958-03-07), o ši – savo dukrai Lenai Liumparienei Gončaruk (1980-09-23). Laikrodukas keliauja iš kartos į kartą kaip brangios prosenelės prisiminimas.

Aš esu Jokūbas. Man 11 metų. Gimiau Vilniuje. Dabar mokausi 5 klasėje, o mano mėgstamas hobis – krepšinis. Šiame giminės medyje sudėjau savo šeimos istoriją. Jis pasakoja apie mano prosenelius, senelius, tėvus ir mane. Kiekvienas žmogus šiame medyje yra svarbus. Mano protėviai gyveno įvairiose Lietuvos vietose: Šilutės, Ignalinos, Utenos, Pagėgių kraštuose ir kitur. Jie dirbo įvairius darbus. Vieni buvo ūkininkai, kiti mokytojai, vairuotojai ar kitų profesijų žmonės. Jie kūrė šeimas, augino vaikus ir rūpinosi savo artimaisiais. Man įdomu sužinoti, kaip gyveno mano proseneliai, ką jie dirbo ir kokius gyvenimo kelius pasirinko. Daugumos jų jau nesu sutikęs, bet jų istorijos padeda man geriau pažinti savo šeimą. Mano giminės medis primena didelį medį. Šakų viršūnės – mano protėviai, šakos – skirtingos šeimos kartos, o aš esu šio medžio centre. Didžiuojuosi savo šeima. Noriu saugoti jos istoriją. Juk žinoti iš kur esi kilęs yra labai svarbu!

Šeimos herbas Čia yra mano šeimos herbas. Šitas herbas man yra svarbus kūrinys. Lietuvos vėliavos spalvos simbolizuoja mūsų šeimos gimtąją šalį. Rožės apačioje ir viršuje, simbolizuoja mano močiutės meilę žemės darbams ir jos auginamoms rožėms. Mano senelis buvo policininkas, jis atliko didvyrišką darbą saugodamas mus visus nuo nemalonumų. Už jo pasiaukojantį darbą nusprendžiau nupiešti pačiame viduryje policijos ženklą. Rėmas primena mano tėčio darbą, jis daro įvairius kietuosius baldus. Knyga simbolizuoja mano mamos darbą, ji dirba archyve. Knyga labai svarbi ir brolio gyvenime, jis stropiai mokosi ir siekia karjeros aukštumų. Mūsų šeimos meilė yra stipri ir atvira, už tai aš nupiešiau širdelę. Ugnies liepsną nupiešiau pačiame viršuje, nes ugnis simbolizuoja visapusišką ir ilgalaikę pagalbą , o pagelbėti ir padėti mūsų šeimoje yra vienas iš svarbiausių tikslų.

Mūsų giminės herbe saulė simbolizuoja šviesą ir šilumą. Raidė R, tai pirmoji mūsų pavardės raidė, jungianti mūsų giminės istoriją. Ąžuolas įkūnija stiprybę, tvirtumą ir gilias šeimos šaknis. Širdis simbolizuoja meilę, vienybę ir rūpestį. Visi šie simboliai primena, kad šeima-mūsų tvirtovė

Tai yra mano giminės herbas. Kiekviena detalė atspindi mūsų giminę, tai, kas mums svarbu ir kas sieja mus visus. Trispalvė čia nupiešta ne be reikalo, mano giminė yra labai patriotiška, nuo seno mylėjo ir gerbė šiuos nuostabius Lietuvos kraštus. Kryžius, širdis ir žvakė simbolizuoja mūsų, giminės vertybes: tikėjimą, meilę ir viltį. Knygos ir plunksna simbolizuoja literatūrinę kūrybą. Giminėje turėjom rašytoją, jis yra sukūręs ir išleidęs keletą knygų. Pati aš, labai mėgstu kurti eiles, taip pat mano giminėje yra ne vienas žmogus gebantis rašyti ir kurti nuostabias eiles ir aprašymus. Moliūgai, obuoliai ir kriaušės simbolizuoja ūkį, žemdirbystę. Mano giminė užsiėmė žemdirbyste, turėjo nemažus ūkius, sodus, nuėmę derlių užsiimdavo prekyba. Natos ir drugelis simbolizuoja muziką. Mano giminėje yra baigusių muzikos mokyklą, o dauguma mūsų mėgsta klausytis muzikos. Drugelis primena lengvumą ir grožį, kuriuos muzika atneša į kasdienybę. Taurė simbolizuoja mus visus, kartu sudėtus, lyg mes būtume toje pačioje taurėje. Raštai šonuose ir herbo viršuje simbolizuoja krupštumą, kūrybiškuma ir kantrybę. Katė simbolizuoja švelnuma ir kilminguma.

Šių auskarų (paskui žiedo) istorija prasidėjo dar 1915 m. Jie priklausė mano proprosenelei Aleksandrai. Po jos mirties 1935 m. auskarai atiteko jos dukrai Rozalijai. Ji auskarus padovanojo savo mylimai anūkei Oksanai Jakimavičei, mano mamai 2010 m. Po močiutės mirties mano mama nusprendė šią relikviją atnaujinti. Juvelyras panaudojo auskarų auksą ir rubinus ir iš jų pagamino naują žiedą, kurį papuošė deimantu. Žiedas yra ypatingas, nes jame išliko brangakmeniai, mūsų šeimos istorijos dalis. Kai aš užaugsiu, mama šį žiedą pažadėjo perduoti man, o aš kada nors galėsiu padovanoti savo sužadėtinei ir papasakosiu šios nuostabios relikvijos, atkeliavusios iš Odesos (Ukraina), istoriją.