TRUMPA ISTORIJA
Kauno tautinės kultūros centras (toliau KTKC, Centras) veiklą pradėjo 1988 metų rudenį, tuoj po Sąjūdžio įsikūrimo, ir vadinosi Kauno Sąjūdžio sekmadienine lietuvių kultūros mokykla. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio neformali kultūros ir švietimo mokykla Lietuvoje, kurią geranoriškai glaudė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. Amfiteatrinėje auditorijoje nuo ryto iki vakaro vykdavo paskaitos, klausytojų rinkdavosi tiek, jog tekdavo sėdėti ant palangių, ant laiptų, ant grindų pasieniais. Auloje vykdavo šventės ir minėjimai, o mažose klasėse vaikai ir suaugusieji mokydavosi lietuvių liaudies papročių, dainų, kankliavimo, žaidimų, amatų, tautodailės ir kita. Išaugo bendraminčių ratas, kurie darbavosi įvairiose veiklos srityse: švietimo, kultūros, leidybos.
Pagrindinis siekis tuomet – žadinti tautinę savimonę, susivokti, kas mes esame, kuo buvome ir kurlink einame. Sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos logotipas ,,Trimituojantis angelas“, jo autorė – Rūta Kargaudaitė. Dabartinis Kauno tautinės kultūros centro logotipas, sukurtas Astos Vandytės, perimtas 1995 m. iš Kauno Etnokultūros (folkloro) centro.
Centro veiklos pradžioje, Atgimimo laikotarpiu, čia skaitė paskaitas ir vedė užsiėmimus daugybė žymių Lietuvos žmonių: Algirdas Patackas, Aleksandras Žarskus, Algirdas Saudargas, Petras Plumpa, Ramunė Jurkuvienė, Virgilijus Rudzinskas, Jonas Misevičius, Aušra Kargaudienė, Nijolė Liobikienė, Birutė Obelenienė, Vaidotas Stulga, Vidmantas Povilionis, Veronika Povilionienė, Gintaras Dručkus, Albinas Kurtinaitis, Vacys Bagdonavičius, Jurgis Oksas, Gintaras Beresnevičius, Kęstutis Genys, Vytautas Juraška ir daugelis kitų. Sekmadieninė mokykla pirmoji Kauno mieste inicijavo ir organizavo tokius viešus renginius: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Knygnešio dieną, Motinos dieną, „Velykėlės“, akciją „Laimina miestą angelai“, leido knygeles, atvirukus, almanachą „Vydija“. KTKC veiklos 25-tis
Centrui vadovavo Nijolė Birgėlienė (1988-1998), Rasa Ambraziejienė (1998-2002 ), Asta Vandytė (2002- 2005), Rima Jarušauskienė (2005-2007), Vilija Kepežinskienė (2007-2022), Vaida Kasparavičienė nuo 2023 m.
Šiandieną Centras tęsia pradėtą veiklą. Jame dirba per trisdešimt dailės, muzikos ir etninės kultūros mokytojų, septyni metodininkai. Darbuotojai