KONKURSAS: Giminės medis 2026

Kviečiame 1-12 (I-IV) klasių Lietuvos ir lituanistinių mokyklų mokinius, neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinius dalyvauti tarptautiniame projekte „Giminės medis 2026“, skirtame knygnešio Jurgio Bielinio 180-osioms gimimo metinėms.

Projekto tikslas: skatinti jaunimą domėtis savo šeimos, bendruomenės, valstybės praeitimi, saugoti tautos tapatumą, didžiuotis savo šeima ir gimtąja šalimi, lavinti meninius ir kūrybinius gebėjimus.

REGISTRACIJA iki 2026 m. lapkričio 3 d.

+ - Ieškoti
Lovatiesė
Eglė Darija Gudėnaitė
7
Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazija
Šią lovatiesę prieš 106 metus išsiuvinėjo mano prosenelio Petro Saplio sesuo Paulina Saplytė, gimusi 1900 m. Siuvinėjo vakarais, po darbų, taip po truputį ruošdama savo kraitį. Lovatiesės viduryje išsiuvinėtos jos vardo ir pavardės pirmosios raidės. Lovatiesė buvo skirta ne kasdieniam naudojimui. Ją užklodavo ant lovos per šventes arba laukdami svečių. Paulina ją saugojo. 1931 metais ji ištekėjo už Voliusiaus Skrebutėno. Savo vaikų ji neturėjo, todėl vėliau Paulina Skrebutėnienė lovatiesę perdavė mano močiutei Jadzei Telyčėnienei. Kai Paulina paseno ir negalėjo savimi pasirūpinti, atsikraustė pas dukterėčią, mano močiutę. Po kurio laiko močiutė Jadzė šią lovatiesę atidavė mano mamai Laimai Gudėnei. Dabar mes kartu saugome šią lovatiesę, kuri ateityje, tikiuosi, bus perduota man.
Čenstakavos Dievo Motinos ikona
Jovilė Kaukėnaitė
III (11)
Ignalinos r. Vidiškių gimnazija
Norėčiau papasakoti apie savo prosenelę ir man brangią šeimos relikviją. Tai Čenstakavos Dievo Motinos ikona. Mano prosenelė Galena Kalvelytė- Matkevičienė gimė 1908 metais Paringio parapijos Grigiškės kaime. Būdama 22 metų, 1930 metais išvyko tarnauti pas ponus į Varšuvą. Gaila, bet ponų pavardės mano senelė Vanda jau nebepamena. Varšuvoje Galena praleido 5 metus, dirbdama ponų vaiko aukle. Už gerą darbą ponas jai padovanojo Čenstakavos Dievo Motinos Ikoną. Galena 1936 metais grįžo į savo gimtą kaimą. 1938 metais ištekėjo už Mamerto Matkevičiaus ir 1939 susilaukė dukros Aldonos, o 1942 antros dukros — mano senelės Vandos. Ir taip ši ikona keliauja iš kartos į kartą. Prosenelė ją padovanojo mano senelei Vandai Kaukėnienei, ši padovanojo mano tėtei Jonui Kaukėnui. Istorinės išliekamosios vertės ikona neturi, bet ji man brangi kaip šeimos relikvija. (Nuotraukoje pirma iš kairės mano prosenelė Galena Kalvelytė-Matkevičienė su ponų šeima 1936 metais).
Mano proproprosenelio Maksimo Lukašonko istorija
Dominika Bezrodnaja
III (11)
Ignalinos r. Vidiškių gimnazija
Šioje nuotraukoje įamžintas mano proproprosenelis Maksimas Lukašonkas, gimęs 1810 metais sentikių šeimoje Ignalinos r. Lukošiškės kaime. Jo nuotrauka – tai ne tik išlikęs šeimos praeities liudijimas, bet ir priminimas apie žmogų, kurio gyvenimas paliko ryškų pėdsaką vietos istorijoje. Augęs sentikių tradicijų aplinkoje, Maksimas didžiąją savo gyvenimo dalį nešiojo barzdą, kuri buvo neatsiejama jo tikėjimo ir gyvenimo būdo dalis. Jis vertėsi žemės supirkimu ir savo darbštumu bei sumanumu pasiekė nemažą gerovę. Anuo metu jis buvo laikomas vienu turtingiausių kaimo žmonių, nes valdė net 22 hektarus žemės. Mano proproprosenelis Maksimas Lukašonkas savo žemę paliko močiutės seneliui Pantelėjui Lukašonkui, o šis močiutės tėvui Vasilijui Lukašonkui, o močiutė savo sūnui - mano tėvui Vladimirui Bezrodnui. Šiuo metu mano tėvas dirba ir puoselėja šią žemę. Tačiau jo palikimas neapsiribojo vien materialine gerove. Maksimas Lukašonkas buvo vienas iš iniciatorių, prisidėjusių prie Lukošiškės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvės statybos. Šis darbas liudija jo atsidavimą bendruomenei, tikėjimui ir puoselėtoms tradicijoms. Apie jo reikšmę vietos istorijai pasakojama ir kaimo legenda. Pasak jos, Maksimas buvo toks veiklus, darbštus ir gerbiamas žmogus, kad jo garbei kaimas buvo pavadintas jo pavarde – Lukošiškė, dar žinoma kaip Lukašovka. Nors tai išliko legenda, ji atspindi, kokį stiprų įspūdį šis žmogus paliko vietos gyventojams. Maksimas Lukašonkas mirė 1876 metais ir buvo palaidotas Rimšės seniūnijos Davedynų kaimo kapinėse, nes arčiau sentikių kapinių nebuvo. Nors nuo jo gyvenimo laikų praėjo daugiau nei pusantro šimto metų, jo istorija tebegyvena mūsų šeimoje. Ši sena, laiko paženklinta nuotrauka man yra kur kas daugiau, nei protėvio portretas. Jos įtrūkimai ir išblukę atspalviai primena, kokia trapi yra laiko atmintis, o išsaugotas veidas leidžia bent akimirkai priartėti prie žmogaus, kurio niekada neteko sutikti. Jo gyvenimo istorija skatina didžiuotis savo šaknimis ir nepamiršti žmonių, kurie savo darbais, tikėjimu ir atsidavimu kūrė mūsų krašto istoriją.
Mano šeimos herbas
Aleksandra Matiženok
2
Kauno tautinės kultūros centras
Šeimos herbas
Mano šeimos herbas
Medeina Sereckytė
3
Kauno tautinės kultūros centras
Šeimos herbas simbolizuoja gražią gėlių pievą, nes ir Medeina ir jos šeimos nariai mėgsta augalus. Gėlės ir kiti augalai suteikia džiaugsmo.
Mano šeimos herbas
Martyna Varankovaitė
2
Kauno tautinės kultūros centras
Mano šeimos herbas
Mano šeimos herbas
Leonarda Margarita Valutytė
3
Kauno tautinės kultūros centras
Mano šeimos herbas

Nuo prosenelių iki mūsų
Elena Bernotaitė, Dorotėja Bernotaitė
11 ir 8
Kulautuvos pagrindinė mokykla
Kiekvienas lapas – tai gyvenimas Viskas prasidėjo nuo mokyklinės užduoties sudaryti giminės medį. Klausinėdamos artimųjų, rinkdamos informaciją ir tyrinėdamos ryšius supratome, kad už kiekvieno vardo slypi visas gyvenimas. Todėl vietoj popierinės schemos nusprendėme sukurti kūrinį, kuris liktų mūsų šeimai, puoštų namus ir nuolat primintų, iš kur mes. Reljefiškas kamienas su auksinėmis gyslomis ir gilios šaknys simbolizuoja tvirtą mūsų giminės pagrindą. Kiekvienam giminaičiui paskyrėme po medinį lapelį ir ranka užrašėme jo vardą bei gimimo metus. Lapelių neklijavome, o pakabinome, nes mūsų giminė auga: atsiradus naujam šeimos nariui, ant medžio pakabinsime naują lapą. Šis medis mums primena, kad neatsiradome iš niekur, už mūsų stovi kelios kartos. Jis suteikia stiprybės, padeda nepasiklysti ir primena, kad visi esame tos pačios grandinės dalis.
Nuo prosenelių iki mūsų
Elena Bernotaitė, Dorotėja Bernotaitė
11 ir 8
Kulautuvos pagrindinė mokykla
Kiekvienas lapas – tai gyvenimas Viskas prasidėjo nuo mokyklinės užduoties sudaryti giminės medį. Klausinėdamos artimųjų, rinkdamos informaciją ir tyrinėdamos ryšius supratome, kad už kiekvieno vardo slypi visas gyvenimas. Todėl vietoj popierinės schemos nusprendėme sukurti kūrinį, kuris liktų mūsų šeimai, puoštų namus ir nuolat primintų, iš kur mes. Reljefiškas kamienas su auksinėmis gyslomis ir gilios šaknys simbolizuoja tvirtą mūsų giminės pagrindą. Kiekvienam giminaičiui paskyrėme po medinį lapelį ir ranka užrašėme jo vardą bei gimimo metus. Lapelių neklijavome, o pakabinome, nes mūsų giminė auga: atsiradus naujam šeimos nariui, ant medžio pakabinsime naują lapą. Šis medis mums primena, kad neatsiradome iš niekur, už mūsų stovi kelios kartos. Jis suteikia stiprybės, padeda nepasiklysti ir primena, kad visi esame tos pačios grandinės dalis.
Mano šeimos medis
Augustė Geležūnaitė
5
Šiaulių Gytarių progimnazija
Mano šeimos medis nuo prosenelės Veronikos iki manęs Augustės ir broliuko Armando.
Mano gimines istorija
Eva Dikšaitė
4
Palangos moksleivių klubas
Giminės medį kūriau ypatingu Vėlinių laikotarpiu. Žymusis filmukas 'Koko" sako 'žmogus gyvas tol kol jį kažkas prisimena'. Tai buvo graži proga peržiūrėti šeimos albumus ir pasidomėjus giminės istorija nupiešti giminės medį. Pavyko sujungti penkias kartas, bet medis tuo nesibaigia - šakelės žiūrinčios į viršų palinkėjimas jaunajai kartai toliau tęsti, plėsti medį, kad tų šakelių būtų kuo daugiau.
Ką veikė mano seneliai ir proseneliai, kai buvo jauni?
Ignas Lavruškinas
12
Kauno informacinių technologijų mokykla
Trumpai pasakojamos kiekvieno iš senelių ir prosenelių gyvenimo istorijos: likimas, profesnis kelias, pomėgiai.
Mano seneliai
Maryna Zheka
12
Kauno informacinių technologijų mokykla
Pasakojama apie keturis senelius iš Ukrainos – skirtingus savo profesija, charakteriu ir pomėgiais. Kiekvienas iš jų kūrė ryšį su anūkais: „Kiekvienas iš jų paliko pėdsaką mano gyvenime.“
Arianos šeimos medis
Ariana Rimkevičiūtė
4
Kauno tautinės kultūros centras
Esu Ariana. Mokausi 4 klasėje. Nupiešiau savo šeimos medį.
Giminės medis 2026
Nora Petrauskaitė
6
Vilniaus rajono Pagirių gimnazija
Giminės medis- kelių kartų tarpusavio ryšys ir kilmė. Jis svarbus istorijos išsaugojimui ir gyvajai istorijai.
Mūsų giminės medis
Gytė Lesutytė
5
Šiaulių Gytarių progimnazija
Mano šeimos istorija, nuo senelių, kilusių iš Rudiškių km. Joniškio rajone.
Šeimos istorija
Jonas Šimelevičius
12
Kauno informacinių technologijų mokykla
Pasakojama Valantiejų iš Eržvilko valsčiaus šeimos istorija nuo XX a. I pusės, Antrojo pasaulinio karo negandų metu, kai prosenelių kartos broliams teko skirtingas likimas: vienas žuvo, kitas buvo ištremtas į Sibirą, trečias tapo karo pabėgėliu.
Viltės šeimos medis
Viltė Ramaškevičiūtė
4
Kauno tautinės kultūros centras
Esu Viltė. Mokausi 4 klasėje. Nupiešiau savo šeimos medį.
Praeitis, dabartis ir ateitis
Kotryna Rabecaitė
5
Palangos moksleivių klubas
Aš esu Kotryna. Susidomėjau savo giminės medžio sudarymu. Klausinėti ir užsirašyti savo giminaičių duomenis buvo labai smagus laikas. Man padėjo seneliai ir mama. Pagal surinktus duomenis matyti, kad esu tikra žemaitė. Man patinka ir kalbėt žemaitiškai, todėl dalyvauju ir konkursuose, esu laimėjusi prizų. Džiaugiuosi savo darbu, ateityje pildysiu savo Giminės medį.
Mano šeimos herbas
Miglė Miklušytė
3
Kauno tautinės kultūros centras
Mano šeimos herbo skyde pavaizduotas katinas, nes visiems mūsų šeimos nariams jie labai patinka. Gaila, kad tėtis yra alergiškas jiems ir katinėlio mes negalime laikyti. Bet galiu pasidžiaugti tuo, kad katinas yra mūsų šeimos talismanas. O herbe pavaizduotos spalvos yra mūsų šeimos narių mėgstamos spalvos: mamai patinka rožinė ir violetinė, tėčiui - oranžinė ir žalia, sesei rusnei - rožinė, o man - mėlyna ir rožinė. Mūsų šeimos šūkis - VIENYBĖ!
Mano šeimos herbas
Marija Kolesninova
3
Kauno tautinės kultūros centras
Aš esu iš Ukrainos, todėl šeimos herbe pavaizduotos Ukrainos vėliavos spalvos. Skydo viduryje sukasi mūsų žemės ratas. Su ratu susijusi ir mūsų šeimos pavardė. O man labai patinka rožinė žąsis. Rožinė žąsis žiūri į langą ir negali suprasti kodėl taip tamsu...
Mano šeimos herbas
Thomas Royus Tamulionis
3
Kauno tautinės kultūros centras
Aš labai myliu savo šeimą. Herbo skyde raudona spalva simbolizuoja meilę ir gyvybę, nes mūsų šeimoje visi vieni kitus labai myli ir yra labai linksmi.
Mano šeimos herbas
Lina Čiraitė
3
Kauno tautinės kultūros centras
Čia yra mano šeimos herbas. Herbo viduryje yra šeimos narių pavardžių pirmosios raidės. Visi herbo skyde ir aplinkui esantys augalai, tai mus supanti aplinka, širdutės tarpusavio meilė, o kryžius - apsauga.
Mano šeimos herbas
Adamas Dabašinskas
3
Kauno tautinės kultūros centras
Aš labai myliu savo šeimą. Piešdamas šeimos herbą galvojau, kas jungia mūsų šeimą. Mūsų šeimoje visi labai aukšti, todėl ir nupiešiau didžiausią dinozaurą - brachiozaurą. Jis simbolizuoja ne tik dydį, bet ir tai, kad mūsų šeima yra tokia stipri ir vieninga, kaip šis gyvūnas.
Mano herbas
Karolina Fedorova
2
Kauno tautinės kultūros centras
Aš esu iš Ukrainos, savo herbe aš nupiešiau Lietuvos ir Ukrainos draugystę, nes mano geriausia draugė yra iš Lietuvos. Geltona ir mėlyna spalvos simbolizuoja Ukrainą, o geltona žalia ir raudona - Lietuvą. Herbo viduryje dvi draugės iš skirtingų šalių.
Dubrindžių šeimos herbas
Barbora Dubrindytė
2
Kauno tautinės kultūros centras
Savo šeimos herbe aš nupiešiau staltiesę ir vaišes skaisčiai šviečiant saulei - mūsų šeima labai mėgsta piknikauti, mėgsta pramogauti. Tai linksmos, smagios ir draugiškos šeimos simbolis. O mus saugo šuniukas ir kačiukas.
Mano šeimos herbas
Maja Murašovaitė
1
Kauno tautinės kultūros centras
Aš labai myliu savo šeimą: mamą, tėtį ir brolį, todėl herbe nupiešiau tris širdutes. Herbo viduryje piešiau savo šeimos pavardės pirmąją raidę M. Man ji labai svarbi. O nuspalvinau herbą spalvomis, kurios yra svarbios mano šeimai. Mamai patinka raudona spalva, tėčiui - oranžinė, broliui - mėlyna, o man - įvairios spalvos. O herbo šonuose parodžiau, kaip rašau aš ir kaip mano brolis Leo.
Mano šeimos herbas
Gabija Vaičytė
2
Kauno tautinės kultūros centras
Mano sukurtą šeimos herbą nupiešiau keturių dalių. Kiekviena dalis tai vieno šeimos nario pomėgis. Mano mama mėgsta gėles. Mano tėčiui patinka krepšinis. Mano mažajam broliui labai patinka futbolas. O aš labiausiai mėgstu katinus.
Talalų šeimos herbas
Skaistė Talalaitė
5
Kauno tautinės kultūros centras
Herbe pavaizduotas vilkas rodo mūsų šeimos bendrumą, simbolizuoja drasą ir gudrumą. Saulė apšviečia ir išryškina viską kas mus supa, siejasi su gyvenimu ir linksmybėmis. Gėlės - tai laisvė žydėti. Visa tai sudaro vieną žodį -VilkSauGlė. Tai ir yra mano šiemo Herbas.
Kisarauskų šeimos herbas
Liepa Kisarauskaitė
2
Kauno tautinės kultūros centras
Mūsų giminės herbe K raidė yra šeimos pavardės pirmoji raidė, jungianti mūsų šeimą. Mes visi labai mėgstame iškylauti, žvejoti, grybauti. Man patinka stebėti sraiges - jų ramų ir įdomų gyvenimą. O Karūnoje ir visur aplinkui krepšinio kamuoliai, nes mus visus jungia meilė šiai sporto šakai. Juk mano sesės yra Lietuvos krepšininkės, 3x3 krepšinio turnyro Europos universitetų žaidynių čempionės. O širdutės - tai mano meilė visiems šeimos naraims.
Privacy Overview

This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.