KONKURSAS: Giminės medis 2026

Kviečiame 1-12 (I-IV) klasių Lietuvos ir lituanistinių mokyklų mokinius, neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinius dalyvauti tarptautiniame projekte „Giminės medis 2026“, skirtame knygnešio Jurgio Bielinio 180-osioms gimimo metinėms.

Projekto tikslas: skatinti jaunimą domėtis savo šeimos, bendruomenės, valstybės praeitimi, saugoti tautos tapatumą, didžiuotis savo šeima ir gimtąja šalimi, lavinti meninius ir kūrybinius gebėjimus.

REGISTRACIJA iki 2026 m. lapkričio 3 d.

+ - Ieškoti
Austėjos Gabrėnaitės šeimos istorija
Austėja Gabrėnaitė
5
Vaikų meninė studija „Diemedis"
Sveiki, aš esu Austėja, mokausi vaikų meninėje studijoje „Diemedis“. Šiais 2026 m. mokslo metais buvo paskelbtas pusmečio projektas „Mūsų šaknys“. Tai buvo proga plačiau sužinoti ir tyrinėti savo kilmę, tradicijas ir istoriją. Aš pristačiau savo šeimos istoriją, kuri siekia net XV a. Sukurti pasakojimą man padėjo senelės Vijoletos žinios, su sesers pagalba ruoštos skaidrės.
Šeimos herbas
Miglė Kondrotaitė
5
Kauno Senamiesčio progimnazija
Mano šeimos herbas Ąžuolas simbolizuoja šeimos stiprybę ir tvirtumą, širdis – meilę ir rūpestį, o susikibę rankomis žmonės – vienybę, draugystę ir tarpusavio palaikymą. Šie simboliai parodo, kad mūsų šeima yra stipri, mylinti ir visada pasiruošusi padėti vieni kitiems.
Proprosenelės Filomenos segė
Rusnė Buzėnaitė
5
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija
Nuotraukoje tarybinė(sovietmečio) vintažinė segė. Ši segė buvo pagaminta 1975–1980 metais. Mano proprosenelė Filomena turėjo šią segę. Po kažkiek laiko ji segę atidavė savo dukrai, mano močiutei Irenai. Ji segę perdavė savo dukrai, mano mamai Neringai. Dabar laukiu, kada mano mama segę padovanos man. Taip keliauja segė iš kartos į kartą.
Žiedas, saugantis trijų kartų meilės istorijas
Lėja Stankevičiūtė
6
Kauno Martyno Mažvydo progimnazija
Mano šeimos giminės medį supa nuostabios meilės istorijos. Vienos jų prasidėjo šokiuose, kitos – per draugus, tačiau visas jungia meilė. O vieną iš šių istorijų iki šiol saugo ypatingas žiedas, keliaujantis iš kartos į kartą. Vieni mano seneliai susipažino diskotekoje. Vieną gražią dieną diedukas priėjo prie močiutės ir pakvietė ją pašokti, o ji sutiko. Visą vakarą jie šoko, kalbėjosi ir bandė vienas kitą pažinti. Po diskotekos diedukas palydėjo močiutę namo. Netrukus jie pradėjo susitikinėti. Viskas atrodė kaip iš pasakos, tačiau vieną dieną jiems teko išsiskirti, nes diedukas išvyko tarnauti į kariuomenę. O grįžęs jis močiutę sutiko... nepatikėsite kur! Tuose pačiuose šokiuose! Nuo tada jie daugiau niekada neišsiskyrė. Po dviejų metų diedukas pasipiršo Kaune, Laisvės alėjoje. Vėliau jie susitiko ir susilaukė dukros, mano mamos. Kitų mano senelių meilės istorija prasidėjo dar mokykloje, devintoje klasėje. Jie susipažino per močiutės draugę, kai senelis atėjo pas močiutę į namus. Ji jam iš karto krito į akį. Nuo tada jie pradėjo draugauti. Į pasimatymus eidavo parkuose, vaikščiodavo po miestą, o kartais diedukas močiutę parsiveždavo į savo namus. Vieną dieną Utenoje, viešėdamas pas močiutės pusbrolį, diedukas nusprendė jai pasipiršti. Tačiau jis turėjo ne paprastą žiedą, o ypatingą – savo mamos, mano prosenelės, žiedą su aleksandritu. Taip šis žiedas tapo ne tik meilės, bet ir šeimos istorijos simboliu. Po ketverių metų draugystės seneliai susituokė ir susilaukė dviejų sūnų, vienas iš jų mano tėtis. Tačiau šio žiedo kelionė tuo nesibaigė! Mano tėvai susipažino per bendrus draugus prie ežero. Kurį laiką jie bendravo per atstumą, nes tėtis gyveno užsienyje. Galiausiai mano tėtis suprato, kad labai myli mamą, todėl nusprendė viską palikti ir grįžti pas ją į Lietuvą. O kai atėjo laikas pasipiršti, tėtis pasirinko tą patį žiedą, su kuriuo kadaise jo tėtis pasipiršo močiutei. Taip vienas mažas žiedas tapo didelės mūsų šeimos istorijos dalimi. Pirmiausia jį nešiojo mano prosenelė, vėliau močiutė, o dabar – mano mama. Galbūt vieną dieną šis žiedas atiteks man arba mano sesei. Tuomet ir mes tapsime jo istorijos dalimi. Tai mano šeimos istorija.
Šeimos medis
Žanas Kadauskas
3
Kauno tautinės kultūros centras
Mano giminės geneologinis medis prasideda nuo prosenelių. Vieni iš jų (iš tėčio Jono pusės) Pulcherija ir Mykolas Nainiai buvo stambūs žemvaldžiai-ūkininkai. Okupacijos metais buvo ištremti su dviem mažamečiais vaikais į Sibirą. Seneliai Danutė ir Bronius Kadauskai taip pat buvo ūkininkai. Močiutė Danutė šiuo metu gyvena Šiaulių raj. Pakumulšių km. Iš mamos Žanetos pusės proseneliai Stasė ir Vincas Gaulės gyveno Zarasų rajone, šiuo metu nykstančiame (dėl mažo gyventojų skaičiaus) Dusetų miestelyje. Seneliai Stasė ir Vincas Gaulės turėjo keturias dukras, viena iš Jų mano močiutė Dalia. Šiuo metu močiutė Dalia gyvena Šiaulių raj. Kuršėnų mieste.
Sustabdyta akimirka – Karnišovų šeima
Arijus Pujanauskas
5
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija
Noriu pristatyti labai brangią šeimos relikviją – seną nuotrauką. Šioje nuotraukoje matote mano proprosenelių šeimą. Proprosenelis Prochoras gimė 1893 m., mirė 1986 m. Mano proprosenelis buvo kalvis. Darydavo ratus vežimams, įvairiausiu daiktus iš metalo, kaustydavo arklius. Mano proprosenelė Vanda gimė 1890 m., mirė 1985 m. proprosenelė buvo namų šeimininkė. Proproseneliai turėjo du vaikus: dukterį Vandą ir sūnų Melchijorą. Dukra Vanda baigė pedagoginį ir dirbo lietuvių kalbos mokytoja. Mirė jauna. Melchijoras gimė 1935 m., mirė 2014 m. Jis dirbo agronomu Šimonių kolūkyje ir gyveno Šimonių miestelio centre nuosavame name, šalia kurio buvo didelis sodas. Šiuo metu tas namas stovi nebegyvenamas.
Šeimos relikvija – namas
Emilija Kukenytė
5
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija
Mano proprosenelis Alfonsas Kukenys su žmona Elžbieta 1938 metais Račiūpėnų kaime pasistatė namą. Paskui šį namą perėmė mano prosenelis Vytautas su prosenele Marijona. Šiame name mažas gyveno ir mano senelis Eimantas. Plečiantis Kupiškio miestui, senasis šeimos namas atsidūrė miesto teritorijoje. Gatvė, kurioje stovi šis namas anksčiau vadinosi J. Greifenbergerio, o dabar tai Aukštaičių gatvė. Dabar šiame name gyvena mano tėvai, aš ir mano sesė. Šis namas yra branginamas, nes jis yra paveldas, kuris turi daug atsiminimų.
Mano prosenelio Melchijoro laikrodis
Arijus Pujanauskas
5
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija
Mano prosenelis Melchijoras Karnišovas, kilęs iš Šimonių kaimo, turėjo ypatingą kišeninį laikrodį. Aš nežinau iš kur jį gavo prosenelis. Prosenelis šį laikrodį perdavė seneliui Rolandui, kuris laikrodį padovanojo man. Šiam laikrodžiui apie 50 metų. Šis laikrodis buvo pagamintas Čeliabinsko miesto laikrodžių gamykloje. Ant laikrodžio išgraviruotas garvežys. Tokie laikrodžiai dažniausiai buvo dovanojami geležinkelio darbuotojams. Galbūt ir mano prosenelis jaunystėje buvo apdovanotas... Man šis laikrodis svarbus tuo, kad jis keliauja iš kartos į kartą.
Brolių Bardauskų klarnetas
Gerdas Januška
5
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija
Šios nuotraukos mane nukelia į praeitį. Jose mano proprosenelis Jurgis su broliu Jonu apie 1930 metus. Jie buvo garsūs Kupiškio krašto muzikantai, kilę iš Girvalakių kaimo. Šiai nuotraukai 96 metai. Ją išsaugojo mano seneliai Dainius ir Danguolė Bardauskai. Dabar klarnetas saugomas Girvalakių kaime sodyboje, kur ir buvo rastas. Klarnetas pagamintas Čekijoje. Jo nebeįmanoma pataisyti, kad grotų. Labai laukiu, kada ši šeimos relikvija atiteks man.
Mano senelio istorija
Kristupas Ulinauskas
12
Kauno informacinių technologijų mokykla
Pasakojama trumpa senelio gyvenimo istorija, kurioje savo vietą randa ir senelio vaikiškos išdaigos.
Mano senelio gyvenimas
Samvel Karakujumčanc
12
Kauno informacinių technologijų mokykla
Pasakojama ilgaamžio senelio, gimusio Azerbaidžane, gyvenimo istorija nuo mažumės iki šių dienų.
Piliakalniais prosenelio pėdomis
Vincentas Vaščėga
4
Vilkaviškio r. Kazimiero Baršausko mokyklos daugiafunkcio centro Alvito skyrius
Ketvirtoko Vincento pasakojimas apie prosenelio etnologo Albino Kurtinaičio gyvenimo nuopelnus ir vaikaičio norą tapti tyrinėtoju kaip ir prosenelis.
Godos Sajūtės giminės herbas
Goda Sajūtė
III (11)
KTU Inžinerijos licėjus
Šis herbas atspindi mūsų giminės stiprybę, ištikimybę vertybėms ir tarpusavio šilumą. Skydo viršuje esanti karūna simbolizuoja dvasinį kilnumą bei pagarbą giminės praeičiai, o švelniai rožinis fonas atskleidžia šeimos santarvę. Centre pavaizduota juodoji pantera įprasmina drąsą bei gebėjimą apsaugoti savo artimuosius, o jos letenose laikoma tulpė rodo vidinį švelnumą ir estetiką. Už panteros esantys lotoso žiedai simbolizuoja giminės dvasinį tyrumą, atgimimą. Skydą kertanti įstriža juosta suteikia struktūros ir reikalauja tiesaus giminės kelio bei tvirto tikslo siekimo.
Mano močiutės šeimos herbas
Saja Savickaitė
4
Šiaulių jėzuitų mokykla
Mano giminės herbas ir paslaptingoji jo istorija Mano močiutės, tėčio mamos, vardas yra Asta Gurčinaitė. Ji namuose labai saugo ir brangina mūsų šeimos relikviją – kilmės įrodymus, herbo piešinį ir genealoginį medį. Man labai gera ir smagu klausytis jos pasakojimų, nes močiutė nepaprastai didžiuojasi, kad mūsų gyslose teka bajorų kraujas! Mūsų šeimos istorija prasidėjo labai seniai. Močiutė pavardę gavo iš savo protėvio Jeronimo Polujano Gurčino, kuris gyveno dar XVII amžiaus viduryje. Jis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajoras bei žemvaldys, kuriam bajoro titulą paskyrė pats karalius Jonas Kazimieras Vaza! Jeronimas valdė Daškovkos ir Skomorokų dvarus Oršos regione (dabar tai Baltarusijos ir rytų Lietuvos teritorija). Mūsų giminės medis bei senieji metraščiai prasideda būtent nuo jo, kai 1653 metais jis surašė testamentą ir visus dvarus bei žemes padalijo savo keturiems sūnums: Mykolui, Stanislovui, Jurgiui ir Mykalojui. O mano močiutė Asta yra jau dešimtoji vaikų karta, įrašyta į bendrą Gurčinų genealoginę schemą ir Lietuvos istorijos archyvą! Paveikslėlyje matote mūsų protėvių herbo versiją, kuri dar vadinama Kruposinu. Šis herbas toks paslaptingas, kad net heraldikai (žmonės, kurie tyrinėja herbus) iki šiol tiksliai nežino, ar jis buvo atneštas į Lietuvą, ar atsirado čia pat, susijungus kelioms giminėms! Man labai patinka nagrinėti, ką reiškia kiekviena herbo detalė: • Mėlyno fono skydas reiškia ištikimybę ir pastovumą. • Ryškiai raudonas apvadas – tai lyg riterio apsiaustas, rodantis kovą ir narsą. • Kairėje esanti pasagos dalis primena žirgą bei karo žygius. Ji reiškia stiprumą, patriotizmą, o kartu yra ir sėkmės simbolis. • Dešinėje esanti aukštyn nukreipta sidabrinė strėlė – karingumo ženklas, rodantis, kad mūsų giminės atstovai dalyvavo karuose. • Auksinė šešiakampė Betliejaus žvaigždė – krikščionybės, Jėzaus Kristaus ir tikro tikėjimo atsidavimo simbolis. Vėliau Gurčinų giminė buvo oficialiai įrašyta į Rusijos imperijos kilmingųjų knygas bei Brokhauzo ir Efrono enciklopedijas. Giminės atšakos buvo patvirtintos Vilniaus ir Kauno gubernijų kilmingųjų knygose. Kadangi Jeronimo giminė turėjo žemių Lietuvoje, svarbiausi dokumentai išliko būtent mūsų šalies archyvuose. Vienas iš svarbiausių dokumentų, saugomų Lietuvos istoriniame archyve, remiasi 1799 m. dekretu – tai 1837 m. rugsėjo 4 d. aktas lenkų kalba „Wywod familii urodzonych Полуянов Гурчинов Герба Крупосин“. Tai buvo galutinis ir rimčiausias teisinis įrodymas valdžiai, kad mūsų giminė iš tiesų yra kilminga! Aš labai džiaugiuosi, kad močiutė man papasakojo šią istoriją. Gera žinoti savo šaknis ir nešiotis tokią galingą giminės praeitį širdelėje!
Mano relikvijos
Emilija Antanaitytė
4
Liuksemburgo lituanistinė mokykla "Avilys"
Stalo įrankių komplektas Šio stalo įrankių komplekto pirmoji šeimininkė buvo mano prosenelė Ona Antanaitienė. Šiuo metu jais naudojasi mano seneliai Kaune. Kai atvykstu pas senelius, ir aš naudojuosi jais. Man ypač patinka cepelinus su šiais sidabriniais įrankiais valgyti. Barometras Šio barometro pirmoji šeimininkė buvo mano proprosenelė Marijona Antanaitienė. Šis barometras rodo, koks bus oras: ar audra, ar lietus, ar permaina, ar giedra, ar sausa. Prietaisą gavo proproseneliai kaip prizą už kasmetinę „Lietuvos ūkininkas“ laikraščio prenumeratą. Jis pabuvojo (1948-1959 m.) Sibire kartu su ištremtais giminėmis ir sėkmingai sugrįžo į Lietuvą. Barometras pagamintas apie 1930 m. Kaune bendrovėje “ELFO”.
Privacy Overview

This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.