KONKURSAS: Giminės medis 2026

Šeimos giminės medis.

Per istorijos pamokas sužinojome, kad glaudžiausias ryšys su praeitimi per šeimą. Mokytoja pasiūlė pasidomėti giminės geneologiniu medžiu. Tai simbolinis tiltas tarp praeities ir dabarties. Jis padeda pažinti savo šaknis, suprasti kas esi, puoselėja pagarbą protėviams, padeda geriau pažinti giminaičius, išsaugoti giminystės ryšius.

Čia yra mano vaikystės nuotrauka. Ten parodyta kaip aš augu. Mane kas mėnesį fotografavo ir nuotrauką dėjo į rėmelį. Toks rėmelis su nuotraukomis yra mūsų šeimos tradicija. Įamžintas kūdikystės akimirkas turiu aš, mano brolis, mano tėtis. Tėvai gali žiūrėdami į šią nuotrauką prisiminti vaiką pirmais jo gyvenimo metais.

Aš pagaminau giminės medį iš kartono. Gamindamas giminės medį pasigilinau į savo giminės linijas. Giminės medyje matomi mano tėvai, seneliai ir proseneliai. Labiausiai didžiuojuosi tuo, kad mano tėtis prisideda prie naujų pastatų atsiradimo Lietuvoje, o mano mama prisideda prie geresnės žmonių savijautos kūrimo.

Mano herbe pavaizduotos spalvos reiškia: · Mėlyna- tremtis į sibirą; · Violetinė-karališkumas ir džiaugsmas; · Žalia-meilė gamtai; · Rožinė-taika ir ramybė; · Triušio ausys-mano triušį Niurką. Kurdama herbą pasidomėjau savo giminės istorija. Mano prosenelis buvo ištremtas į Sibirą. Jis ten susirgo plaučių uždegimu, bet vietiniai išgydė. Mano močiutė ir senelis stovėjo BALTIJOS KELYJE. Mano mama ir tėtis buvo dar maži kai puolė televizijos bokštą. Mano tėtis ir jo sesė turėjo skirtingus tėčius. Aš ir mano sesė turime tą patį tėtį, bet mūsų mamos skirtingos. Mano sesei 18 metų ir jos vardas Erika. Ji gyvena Londone.

Mano vardas Barbora. Į savo giminės medį sutalpinau savo brangiausius žmones. Mūsų šeimos šaknys Šaulių krašte. Seniausia šiame medyje močiutė Liucija, jai 78 metai.

Pavadinimas: gyvatės formos diržas. Daikto rūšis: žalvarinis, pintas virvele diržas. Pagaminimo laikas: 1940–1960 m. laikotarpis. Kilmės vieta –Gruzija. Medžiagos: žalvaris, stiklo kristalai, lakas ir patina. Gyvatės formos aksesuaras su tinkliniu pynimu, primenančiu gyvatės odą. Sagtis suformuota kaip gyvatės galva ir uodega, kurios susikabina. Gyvatės akys yra iš stiklo kristalų. Bendras diržo ilgis yra apie 102 centimetrai, ilgis yra reguliuojamas. Mano močiutė su savo gyvenimo draugu gyvena mieste, sename name, kuriame dėdė Rimas užaugo. Jis nuo mažens mėgsta senovinius daiktus ir jais puošia savo sodybos kiemą ir vis papildo savo kolekciją. Kiekvieną kartą, kai pas juos atvažiuoju, vis randu naujų ir neregėtų daiktų.

Mano prosenelis Jonas Jakutis buvo dailidė. Šito amato jis išmoko iš seno meistro. Jis mokėjo pasigaminti darbo įrankius ir dirbo visus medžio darbus. Gamino ne tik langus, duris, kubilus, lopšius, audimo stakles, stalus ar kėdes, bet ir pasistatė sau namus. Dalis jo dirbinių perduota Pasvalio krašto muziejui. Bet dar daug įvairių oblių, pjūklų, grąžtų ir darbastalis likę jo dirbtuvėje. Man labai įdomus įrankis – oblius, turintis keturias rankenas, su kuriuo gali dirbti du žmonės. Dviese dirbti lengviau, nei vienam. Ant jo yra išdegintos prosenelio vardo ir pavardės pirmosios raidės – J. J. Jis savo darbo įrankius labai saugojo. Kai kurie įrankiai yra naudojami iki šiol, mano tėtis jais moka puikiai naudotis. Antikvarinių daiktų kolekcionieriai dalį įrankių norėjo nupirkti, bet mano močiutė nesutiko parduoti, kadangi tai brangūs mūsų šeimos prisiminimai.

Šeima kuria vienybę, šilumą, meilę ir gyvybę. Šeima prasideda nuo ilgų šaknų, o baigiasi didelėmis šakomis. Kurkime šeimas ir vertinkime jas. Giminė, kaip ir šeima yra labai svarbi. Šeima prasideda nuo tvirtų šaknų iki stiprų aukštų šakų. Šeima yra vienybės, meilės, pagalbos ženklas. Ji turi ateitį, praeitį ir dabartį. Vertinkite ir gerbkite savo šeimas.

Aš papasakosiu apie savo giminę. Taigi, aš sužinojau, kad tais senais laikais buvo nepažengusi medicina ir maži vaikai mirdavo nuo visokausių ligų taip pat ir mano keli giminaičiai. Mūsų giminėje teka ir bajorų kraujas - papasakosiu istoriją: vienas giminaitis, vardu Jonas Butnorius (jis buvo mano proproprosenelis) dirbo bajorui ir įsimylėjo jo dukterį. Sumanė iškelti vestuves, bet bajoras nesutiko ir jiems teko pabėgti. Vėliau vis tik susituokė slapčia. Faktų kampelis. Faktas Nr.1. Mano giminaitė trijų metų buvo ištremta į Sibirą, nes jos tėtis dirbo policininku ir buvo apdovanotas kunigaikščio Gedimino ordinu. Ten mergaitė išgyveno ir užaugusi susirado vyrą rusą bei už jo ištekėjo. Vėliau jie grįžo gyventi į Lietuvą. Faktas Nr. 2. Mes giminėje turime 2 malūnininkus. Žmonės eidavo pas juos malti grūdų (tais laikais buvo labai pelninga būti malūnininku). Faktas.Nr. 3. Mano šeima turi giminaičių Žemaitijoje, Aukštaitijoje bei Dzūkijoje, bet deja neturi Suvalkijoje. Faktas. Nr. 4. Mano giminaičiai gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje bei Anglijoje. Faktas Nr. 5. Mano senelė ir prosenelis buvo mokytojai. Prosenelis dirbo mokykloje, kur vaikai turėjo stuburo problemų ir jie mokėsi gulėdami. Tokia mokykla yra vienintelė Lietuvoje!

Kai žiūriu į naktinį dangų, matau daugybę šviečiančių žvaigždžių. Kiekviena iš jų yra skirtinga, ir jos visos turi savo ypatingą vietą ir istoriją. Man atrodo, jog mano giminė yra labai didelė ir mylinti visatą. Dėl to nusprendžiau pavadinti savo giminės medį „Mano šeimos visata". Ir aš juos myliu tiek, kiek visatą. Kiekviena žvaigždelė reiškia vieną žmogų. Kai kuriuos pažįstu ir dar galiu apkabinti, o kai kuriuos žinau iš tėvų, senelių, prosenelių pasakojimų ir nors ir nelabai pažįstu, vis tiek labai myliu. Mano šeima ypatinga tuo, kad joje yra daugybė tautybių. Mano giminėje yra lietuvių, ukrainiečių, gudų, lenkų, žydų, rusų ir net tolimų giminaičių, turinčių itališkų šaknų! Kiekvienas žmogus yra mano visatoje. Jie visi yra labai ypatingi. Visi turi nuostabių savybių, talentų, savo istorijų. Juos visus be galo myliu. Juk ir manęs nebūtų be mano nuostabių giminaičių! Mano prosenelis Adolfas iš tėčio (Povilo) pusės siuvo Lietuvos partizanams drabužius. Partizanai, tai kovotojai už Lietuvos laisvę. Man atrodo, jog mano prosenelis labai narsus ir geras žmogus, nes savo darbu labai padėjo partizanams. O mano proseneliai iš mamos (Taisijos) pusės Ona ir Stanislovas buvo ištremti į Sibirą. Ten jie praleido net 15 metų! Kol jie buvo ištremti jų vaikai dar buvo maži. Per tuos 15 metų jų vaikai užaugo, o tėvai buvo toli, toli Sibire! Bet po visų 15 metų Ona ir Stanislovas grįžo į tėvynę Lietuvą. Kai jie grįžo pas savo vaikus jie jau buvo suaugę. Mano šeimoje yra dar daugiau žmonių su savo istorijomis ir savybėmis. Vieni buvo darbštūs, drąsūs, rūpestingi, linksmi ir kūrybiški. Ir kiekvienas savaip ypatingas mano žvaigždyne. Kiekvienas turi savo žvaigždę! Kai kurios žvaigždės jau labai toli, kitos arčiau, bet jos visos į mus šviečia ir spindi danguje. Šiame žvaigždyne yra žvaigždė - aš! Aš labai džiaugiuosi, kad turiu tokią plačią šeimą!

Neseniai močiutė paveldėjo bajoriškos kilmės dokumentus. Su močiute ir tėveliu pradėjome juos tyrinėti. Dokumentuose užfiksuota giminės praeitis. Mane tai sudomino: mūsų šeimos šaknys – BAJORIŠKOS! Dauguma mūsų giminės šeimų gyveno Utenos apskrityje. Daugiausia informacijos turime apie Drazdauskų giminę. Yra manoma, kad anksčiau prosenelių pavardė buvo Strazdai. XVI a., Lietuvai susijungus su Lenkija į vieną valstybę, pavardė sulenkinta. Lietuvos valstybės istorijos archyvas atliko Drazdauskų šeimos genealoginę paiešką. Giminės atstovas Mykolas Drazdauskas minimas 1568 metais. Už pasižymėjimą kare, jis įrašytas į Vilkmergės bajorų sąjungos knygą. Manoma, kad ir lietuvių dvasininkas ir poetas Antanas Strazdas priklausė šiai giminei. Manęs dar laukia daug įdomių vakarų prie dokumentų.

Mano šeima yra daug kuo prisidėjusi prie Lietuvos istorijos. Jie yra ne tik Lietuvos piliečiai, tačiau ir dalyvavę įvairiuose istoriniuose įvykiuose, pavyzdžiui: mano tėtis yra dalyvavęs Baltijos kelyje, dalyvavo Lietuvos dainų šventėje, grojęs "Duokim garo" laidoje. Mano mama taip pat dalyvavo Baltijos kelyje ir yra sukūrusi Ukrainos rėmimo fondą, vos tik prasidėjo karas. Mano seneliai, tiek iš mamos, tiek iš tėčio pusės taip pat dalyvavo Baltijos kelyje. Mano proseneliai buvo ištremti į Sibirą, bet laimei, sėkmingai grįžo namo. Įdomu tai, kad mūsų giminėje yra trys Kazimierai.

Kiekviena šeima turi savo istoriją, kurią įdomu pažinti. Praėjusių metų vasarą aš dalyvavau giminės susitikime, į kurį atvažiavo 152 žmonės. Panašus susitikimas buvo suorganizuotas ir 2015 metais. Renginio metu kiekvienas iš mūsų gavo po spausdintą giminės medžio variantą, todėl nusprendžiau pasidomėti savo giminės medžiu ir sužinoti daugiau apie savo protėvius. Tyrinėdamas savo giminę sužinojau, kas buvo mano seneliai, proseneliai ir kiti giminaičiai. Šiame medyje asmenys surašyti nuo 1870-ųjų metų. Juozas Varna ir Ieva Varnienė yra mano proseneliai, kurie gyveno Aukštaitijoje Manikūnų kaime. Aš esu jų sūnaus Andriaus Varnos provaikaitis. O mano prosenelė yra Marytė (1940 m.) Andriaus dukra. Mano promočiutė Marytė vaikystėje augo tame pačiame Manikūnų kaime, čia lankė mokyklą. Baigė 8 klases. Vėliau išvažiavo mokytis į Pasvalį ir Panevėžį. Kai atvyko gyventi į Alytų ji dirbo restorane ,,Nemunas”. Mano promočiutė Marytė turi tris dukras - Loreta, Ingrida ir Irma. Visoms dukroms gimė 6 mergaitės. Dažnai giminėje juokaujama, kad jos kaip moterų futbolo komanda, tik trūksta dar vienos žaidėjos. Man buvo įdomu sužinoti, kur jie gyveno, kuo užsiėmė ir kaip atrodė jų gyvenimas.

Savo šeimos herbe pavaizdavau tai, kas mūsų šeimai yra svarbu ir ką mėgstame veikti kartu. Kairėje herbo pusėje nupiešiau kompasą, jūrą ir dalį Žemės rutulio. Jie simbolizuoja mūsų šeimos pomėgį keliauti, atrasti naujas vietas ir patirti nuotykių. Kalnai su snieguotomis viršūnėmis primena mūsų šeimos tradiciją žiemą kartu slidinėti. Dešinėje herbo pusėje nupiešiau bitę, kuri simbolizuoja darbštumą ir mūsų šeimoje iš kartos į kartą perduodamą bitininkystės tradiciją. Aplink bitę žydi ramunės, kurios simbolizuoja meilę gamtai. Herbą papuošiau karūna ir aukso spalvos ornamentais, nes mano šeima man yra pati brangiausia.

Nuotraukose matote mano giminės medį. Mano giminė sudaryta iš daugelio žmonių. Giminė turi labai didelę istoriją. Giminės medyje surašyti žmonės nuo 1700 metų. Įdomūs faktai apie mano giminę: mano proproseneliai Pranciškus Dačkus ir Petras Laurinavičius I Pasaulinio karo metu prarado po vieną koją. Mano prosenelis dirbo siuvėju Tiškevičių dvare. Tiškevičiai buvo iš turtingų grafų, didikų giminės. O dar vienas proprosenelis pralošė savo dvarą Tiškevičiams. Mano mama ir tėtis, močiutės ir senelis bei tetos stovėjo Baltijos kelyje. Taip pat dar vienas įdomus faktas, jog mano proprosenelio vardas ir pavardė tokie patys, kaip ir mano dabartinio klasioko.

Čia yra mano herbas. Jame pavaizduoti visi mano giminaičiai, kurie yra brangūs man, mano šeimai ir Lietuvai. Pirmasis yra mano prosenelės brolis, Juozas Ješkevičius. Aš jo nepažinojau, bet žinau, kad jis su šeima, kurioje buvo ir mažų vaikų, buvo ištremtas į Sibirą. Pati mano prosenelė, Bronė Rasimavičienė buvo įrašyta į tremiamųjų sąrašą, bet jos neišvežė, nes ji spėjo pabėgti ir su šeima slapstėsi. Ji išplaukdavo į tokią mažą salą ežero viduryje su savo vyru, Broniumi Rasimavičiu ir savo vaikais. Tada aukščiau mano herbo yra mano senelis Vytautas Verkelis. Mano senelis tarnavo tarybinėje armijoje, balistinių raketų bazėje. Senelis pasakojo, kad buvo labai sunku ir nemalonu tarnauti. Senelio šeimoje yra nemažai Lietuvai nusipelniusių žmonių (tarp jų ir knygnešys, Pranciškus Verkelis). Toliau, mano močiutės brolis, Liudvikas Narcizas Rasimas (Rasimavičius), kuris buvo Lietuvos kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras. Herbo viršuje, mano močiutė Rūta ir senelis Vytautas Verkeliai. Jie rinko akmenis paminklui ‘‘Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę“, kuris atstatytas Kauno karo muziejaus sodelyje. Akmenys buvo renkami vietose, kuriose vyko kovos už Lietuvos nepriklausomybę. Šis pamiklas buvo nugriautas, kuomet Lietuva buvo okupuota. Galų gale, herbe matomi mano mama Dora Verkelytė ir mano tėtis Rokas Bagdzevičius, su savo šeimomis, kurie stovėjo Baltijos Kelyje. Herbo spalvų ir simbolių reikšmės: - Žalia – pagarba; - Raudona - drąsa ir ištvermė; - Mėlyna – katrybė; - Saulė - kad visada galima rasti šviesą.

Mano šeimos herbe yra pavaizduotas Baltijos kelias, nes jame stovėjo mano mama. Katinėlis simbolizuoja mano turimą katiną. Herbe matoma Anglijos vėliava ir augalas reiškia mano tėčio giminę, nes jis - anglas. Klaviatūra pavaizduota dėl to, kad visa šeima mėgstame groti ir dainuoti.

Lietuvos 5 litų moneta, ant kurios pavaizduotas Jonas Basanavičius, išleista 1936 metais. Ši sidabrinė moneta yra ypatinga mūsų šeimai. Ją mano seneliui perdavė jo tėtis, o vėliau ją gavau aš. Moneta man svarbi, nes saugo mūsų šeimos istoriją. Ji paskatino mane kolekcionuoti monetas. Dabar turiu nemažą kolekciją, kurioje yra senų lietuviškų ir kitų šalių monetų. Tikiuosi, kad ateityje galėsiu perduoti šią relikviją kitai kartai.

Šeimos herbo viršuje kairėje pavaizdavau mašiną, nes mano tėtis dirba automechaniku. Viršuje dešinėje mano šuns guolis ir kamuoliukas, bei mano žiurkėno skanukas. Apačioje kairėje yra knygos, teptukai ir pieštukai, nes mano mama mėgsta skaityti ir ji yra dailės mokytoja. O dešinėje apačioje yra šokių bateliai, nes aš mėgstu šokti. Taip pat yra natos, nes man patinka dainuoti. Piešimo priemonės rodo, kad man patinka piešti. Štai toks mūsų šeimos herbas.

Šiame herbe pavaizdavau savo šeimą. Viršuje kairėje nupiešti medžiai atspindi mano tėtį, nes jis dirba su medžiais. Viršuje dešinėje skrydžiu pavaizdavau mamą, nes ji daug keliauja, dažnai skrenda. Centre nupiešiau savo tris katinus Morką, Lialią ir Rainių. Aš juos labai myliu. Apačioje kairėje brolio Grato simboliai – jis labai daug sportuoja. Apačioje kairėje kito brolio Mykolo simboliai, jis lanko irklavimą, jam puikiai sekasi. Taip ir nupiešiau savo šeimos herbą.

Medžio šakose surašyti mano seneliai, proseneliai, tėvai ir aš. Šis medis simbolizuoja mūsų šeimos ryši, meilę ir pagarba savo protėviams.

Mano gininės medis - tai mano šeimos istorija, kurioje susipina kelių kartų gyvenimai.

Sveiki, mes broliai Aras ir Ugnius iš Šiaulių. Mūsų giminės medis siekia proprosenelius, kiek sužinojome iš senelių tiek pasistengėme pavaizduoti savo medyje. Vyriausia mūsų medžio šakelė propprosenelė iš tėčio pusės Elena gimusi Šiaulių r. 1921 metais.

Kiekvienas giminės medis prasideda nuo stiprių šaknų, kurios laiko mus ant žemės, ir išsiskleidžia į šakas, siekiančias ateitį. Mano šeimos istorija - tai istorija apie darbštumą, vienybę, ištvermę, kuri keliauja iš kartos į kartą. Mano giminės medis - tai ne tik vardai ir datos popieriuje. Tai gyva atmintis, tradicijos ir meilė, jungianti praeitį, dabartį ir ateitį.

Sukūriau savo šeimos herbą. Jame pavaizduoti šieno rulonai, nes man labai patinka ant jų laipioti ir šokinėti. Herbe taip pat yra mano šuo Dinas. Apie jį svajojau labai ilgai. Dinas man labai svarbus, nes aš su juo mėgstu žaisti. Herbe nupiešiau ir šeimą. Šeima man pati svarbiausia! Pavaizdavau ir keliones, nes mes labai daug keliaujame. Esu buvusi Egipte, Latvijoje, Slovakijoje. Egipte ir Latvijoje buvau daug kartų, bet Slovakijoje tik vieną kartą. Džiaugiuosi, kad ten nusivežiau ir savo šuniuką.

Pirmoji nuotrauka buvo padaryta mano prosenelės sode Juodpėnų kaime švenčiant prosenelės 89-ą gimtadienį. Prosenelę supa gausus artimųjų būrys. Prosenelė gyveno 95 metus (prosenelė gimė 1906 m., mirė 2001 m. balandžio 13 dieną). Nuotraukoje yra ir mano močiutė, kuri gimė 1956 m. ir mirė 2002 m. Jos vardas buvo Audronė Lesmonavičienė. Tai pat matosi mano prosenelis ir kita mano prosenelė. Prosenelio vardas buvo Gaudijus Kanišauskas, kuris gimė 1935 m. ir mirė 2004 m., prosenelės vardas buvo Juana Kanišauskienė. Ji gimė 1934 m., o mirė 2005 m. Antroje nuotraukoje. Šioje nuotraukoje yra mano močiutė Audronė Lesmonavičienė (1959-2002). Ši nuotrauka buvo nufotografuota 1969 m. kai jai buvo 10 metų.

Piešinyje pavaizduotas gyvybės medis, simbolizuojantis gyvybę, stiprybę ir augimą. Jo tvirtos šaknys reiškia ryšį su žeme ir šeima, žalias vainikas – gyvybingumą, o aplink skraidantys simboliai – laisvę ir harmoniją su gamta

Mūsų šeimos herbas padalintas į keturias dalis, kurios simbolizuoja mūsų šeimos pomėgius. Miškas ir elnias reiškia tėčio meilę gamtai ir medžioklei. Krepšinio kamuolys reiškia brolio mėgstamiausią pomėgį – krepšinį. Siūlų kamuoliukas – mamos kūrybiškumą, o pianino klavišai – mano aistrą muzikai.

Šis mano šeimos medis siekia mano proprosenelius iš mamos pusės, kurie kilę iš Žemaitijos. O aš gimiau Vilniuje, sesė Sofija net Londone. Didelis šis medis, aš juo didžiuojuosi.