Jadvyga Zubricka, senelio mama, gimė 1906 m. gruodžio 24 d. Promočiutė buvo labai meniška, kūrybinga. Ji nuolat dirbo, puošė aplinką. Mokėjo verpti, austi, megzti, nerti, siuvinėti. Daugybę nuotabių rankdarbių padovanojo artimesiems, kaimynams, draugams. Kiekvienas jos darbas buvo nepaprastai kruopštus, dailus ir nepakartojamas. Deja, didžioji dalis rankdarbių neišliko. Vienas iš išlikusių jos darbų – margaspalvis skiautinys, dabar puošiantis mūsų namus. Skiautinį siuvo gyvendama Vilniaus raj., Maišiagaloje, 1948 m., po Antrojo pasaulinio karo.
Kadangi buvo sunkūs, nepritekliaus metai, drabužius reikėjo ilgai dėvėti, lopyti, o visai susidėvėjusius panaudodavo skiautiniams. Kaimynai žinojo apie prosenelės pomėgį siūti, jie sudėvėtus drabužius atnešdavo jai. Promočiutė, prieš pradėdama siūti, stengėsi sukurti aiškų vaizdą, kaip skirtingos skiautės turėtų būti išdėstytos vienoje vietoje. Vakarais, turėdama laiko, drabužius sukarpydavo į nedideles skiautes, paversdavo jas įvairiomis geometrinėmis figūromis. Derino spalvingas medžiagas, raštus, kad skiautinys būtų spalvingas ir ryškus.
Kadangi siuvimo mašinos neturėjo, skiautinį siuvo rankomis. Pagrindinės dygsniavimo priemonės buvo adatos ir medvilniniai siūlai. Naudojama medvilnė, kelios šilko skiautelės. Medžiaginėms skiautėms kirpti naudojo žirkles. Darbas buvo atliktas kruopščiai, audinys pakankamai tankus, siūlės tvirtos, todėl skiautinyje beveik nėra raukšlių. Siuvimo darbai truko apie mėnesį.
Viršutinį skiautinio sluoksnį siuvo iš medžiagos skiautelių, sukurdama dekoratyvinius ornamentus. Apatinis sluoksnis – pamušalas buvo pasiūtas iš medvilnės atraižėlių.
Prosenelė mirė 1994 m. Ji iki mirties gyveno su seneliu, todėl šį siuvinį perdavė jam. Senelis šį rankdarbį atidavė mano mamai, o mama – man. Kaip gaila, kad nepažinau savo prosenelės, bet jos neįmanoma pamiršti, nes mus visus džiugina jos nuostabūs darbai, kupini meilės ir šilumos. Šį siuvinį, kaip šeimos relikviją, perdudamą iš karto į kartą, privalu saugoti, nes jis sukaupęs prosenelių atmintį, prisiminimus, turintis savo istoriją, savo dvasią.