Mano močiutė dažnai pasakoja apie savo močiutę. Nusprendžiau, kad ir kitiems žmonėms mano prosenelės istorija galėtų būti įdomi. Pridedami ir močiutės branginami dokumentai.
Prosenelės pasakojimu, ji gimė ūkininko Jono Žilinsko, gimusio 1868 m., ir pas jį tarnavusios piemenės Adelės Matukaitės, gimusios 1900 m., šeimoje.
Proproseneliai susituokė 1916 m., Panevėžio vyskupo leidimu, kadangi proprosenelė buvo jauno amžiaus. Prosenelė buvo ketvirtas vaikas šeimoje, gimė 1926 m. Proproseneliui nesėkmingai laidavus, ūkis buvo išvaržytas ir didelė šeima liko be nieko. Glaudėsi pas proprosenelės tėvus Matukus. Vaikai ėjo tarnauti pas ūkininkus.
Prosenelė nuo 6 metų ėjo ganyti ir jos mokslo metai prasidėdavo ne rugsėjį, o nuo lapkričio mėnesio kai baigdavosi ganiava. 1939 metais baigė Skapiškio pradžios mokyklos kursą.
Prasidėjus antram pasauliniam karui prosenelė glaudėsi dėdės Žilinsko šeimoje, Totorių kaime. Ten, 1944 m. evakuacijos metu sprogus ,,katiušos " sprogmeniui, kartu su dėde ir savo jaunesniuoju broliu, buvo sužeista. Dėdė neišgyveno. Vaikus apsaugojo mantos prikrautas vežimas. Prosenelės ir jos brolio kojos buvo sudraskytos. Nuo mirties juos išgelbėjo vokiečių medikai, kuriuos nušliaužusi paprašė pagalbos. Prosenelė su broliu buvo operuoti karo lauko ligoninėje. Buvo 1944 m., vokiečiai traukėsi, taip prosenelė atsidūrė Rygos ligoninėje. Vokiečiai traukėsi toliau, su savimi vežėsi ir sužeistuosius į Vokietiją . Civiliai, nenorėjusieji išvykti į Vokietiją buvo palikti. Dar nesugijusiomis kojomis vaikai patraukė namų link. Kelionės metu maitinosi ką rado laukuose: apšalusiais burokai... Žaizdos pūliavo, kojos sutino, tokios būklės jie pasiekė Žemaitiją, Skuodo rajoną, Lenkimų kaimą. Ten jų pagailo vienai šeimai. Brolis sustiprėjo ir išėjo, o prosenelė liko. Pas juos dar pagyveno metus ir prosenelės pasiimti atvažiavo mama ir išsivežė namo, o ten laukė skurdi pokario lemtis. Namai sudegė. Didelė šeima glaudėsi pirtyje. Išmoko siuvėjo amato, ėjo „per žmones“ siūdama.
1958 m . ištekėjo už skapiškėno Stasio Čeikos. Jų šeimoje 1961 m. gimė mano močiutė. Prosenelė mirė 2020 sausio 13 dienos rytą, per mano gimtadienį. Amžino poilsio atgulė prie savo tėvų ir vyro Švedukalnio kapinėse.