Proprosenelės relikvija garbės medalis
Garbės medalis
Proprosenelė Liudvika Slanienė Smatavičiūtė, gimusi 1896 metais kartu su vyru Kazimieru Slaniu susilaukė 14 vaikų. Trys mažamečiai nuo ligų neišgyveno, o vienuolika užaugo, iš jų dešimt seserų ir vienas brolis. Proprosenelė mirė 1974 metais, gyveno apie 78 metus.
Už vaikų užauginimą sunkmečiu buvo apdovanota Garbės medaliu MAT GEROINIA. Medalis turėjo aukso žvaigždę, bet dėl pinigų stygiaus šeimos nutarimu buvo parduotas, kad prisidėtų prie vaikų gerovės ir išlaikymo.
Proprosenelė buvo begalo darbšti, dirbo samdine pono Zaborskio dvare, Pandėlio rajone, Bagdalavos kaime. Vaikus padėjo auginti jos Mama, o kad būtų maisto vaikams, prieš darbą Liudvika rinkdavo grybus, uogas iš miško, darydavo žiemai jų atsargas, iš žydų parduotuvių Pandėlyje gaudavo pusvelčiui silkių mirkalo, kurį šeima valgydavo su bulvėmis. Augino daržoves ir keletą gyvulių. Dar rasdavo laiko ruošti kraičius dukroms, ausdama drobinius lovų užtiesalus ir rankšluosčius, kurie atiteko jaunesnėms, o vyresnėms dukroms teko uždirbti duoną pas ponus, ganant gyvulius ir dirbant kitus sunkius ūkio darbus. To laikmečio žmonės daug dainavo, vieni iš kitų mokėsi dainų, taip buvo lengviau užmiršti vargus, tai ir ši šeima buvo itin daininga. Vyras Kazimieras mirė anksti, tad vargo matė visa šeima. Proprosenelė Liudvika kartu su savo Mama užaugino gražų būrį vaikų.
Jos kapavietė yra Pandėlio kapinėse, mano mama su močiute kasmet jas lanko, uždega žvakeles ir taip pagerbia ju atminimą.