NAUJIENOS

Įstaigos gyvavimo pradžioje Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete vykdavo minias klausytojų sutraukiančios paskaitos, kurias skaitė žymūs to meto šviesuomenės atstovai, auloje – šventės ir minėjimai, o mažose klasėse vaikai bei suaugusieji mokydavosi lietuvių liaudies papročių, folkloro, amatų, tautodailės. Sekmadieninė mokykla pirmoji Kauno mieste organizavo tokias viešas valstybines šventes kaip Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, tradicines lietuviškas šventes. Centras tarsi savaime būrė tautinės savimonės stiprinimu besirūpinančius bendraminčius, kurie darbavosi švietimo, kultūros ir leidybos srityse.

Tai – Kauno tautinės kultūros centro ištakos.

Per 35-erius metus keitėsi įstaigos vardas, struktūra, buveinė, vadovai ir darbuotojų kartos, tačiau įstaigos šerdis nepakito. Šiai dienai Kauno tautinės kultūros centras vis dar yra pagrindinė etninės kultūros puoselėjimu Kaune besirūpinanti įstaiga, po savo stogu glaudžianti didžiulį būrį šiam tikslui atsidavusių darbuotojų, einančių pirmtakų pėdomis. Be galo prasminga buvo šį vakarą susitikti skirtingoms darbuotojų kartoms, pasidalinti rūpesčiais, džiaugsmais ir prisiminimais.

Apie Kauno tautinės kultūros centro ištakas prisiminimais dalijosi istorikai, buvę Sąjūdžio sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos lektoriai Zigmas Tamakauskas ir Gintaras Dručkus, visuomenės veikėjas Gintautas Bukauskas, menininkas Virginijus Kašinskas, tautodailininkė Vilija Ratautienė, buvusios centro direktorės Asta Vandytė ir Vilija Kepežinskienė, renginių organizatorė Inga Zinkevičiūtė ir ilgametė centro lankytoja Genutė Morkūnienė. Muzikinius kūrinius dovanojo Andrius Morkūnas ir Lauros Lukenskienės vadovaujamas kanklių ansamblis. Vakarą vedė ir archyvines nuotraukas pristatė Eglė Vindašienė.

Simboliška, kad būtent šį vakarą buvo atidaryta ir jungtinė KTKC darbuotojų kūrybinių darbų paroda „Atminties sode“, kurioje dalyvauja net 14 autorių: Albina Žiupsnytė, Gvidas Latakas, Onutė Žilinskienė, Rita Juodytė-Rimeikienė, Rita Grigauskienė, Nijolė Birgėlienė, Beatričė Pikturnienė, Nijolė Jurkuvienė, Serena Pečiūnaitytė, Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė, Inga Nėnienė, Vilija Ratautienė, Gintvilė Giedraitienė (Giedražolė) ir Eglė Vindašienė. Buvusių ir dabartinių KTKC darbuotojų tapybos, grafikos ir tautodailės darbai susijungė į vientisą, darnią istoriją, paliudydami, kad net būdami labai skirtingo charakterio, amžiaus ir gyvenimo patirčių, esame stiprūs būdami kartu ir dirbdami darbą, kuriame matome didžiulę prasmę.