Velykų kiškis

Velykų kiškučio ištakos slypi Vokietijoje. Rašytiniuose šaltiniuose jis minimas 1500 metais. Šis simbolis plito su liuteroniška tradicija. Ilgaausio misija panaši į Kalėdų Senelio: per Velykas gyvūnėlis vaikams atneša margintų kiaušinių, saldainių ar net žaislų – su viena sąlyga, kad vaikučiai prieš šventes gražiai elgtųsi.

Lietuvoje kartais užsimenama, kad kiaušinius ir dažo, ir nešioja zuikis. Mažeikių apylinkėse, dažnai kitaip nei mamos, dažytą kiaušinį ilgaausis įdeda į klumpę, stovinčią palovyje ar prie lauko durų. Dar ir tuomet, kai jau klumpės buvo išėjusios iš mados, vaikai Velykoms pasidėdavo tam tikslui išsaugotą klumpę. Klaipėdos krašte visiems vaikams kiaušinių taip pat atneša zuikis, jis kiaušinius išmėto kieme, sode, darželyje. „Zuikis Velykoms kiaušinių vaikams pridažo ir sode ar darželyje išmėto. Pasitaikydavo, kad tik po kelių dienų ar savaičių vaikas atranda kaip netyčiuką. Kitą kartą vaikai padarydavo iš žolynėlių, eglių šakelių lizdelius… Būna, kad lizdelyje randa akmenėlių primėtyta, o tikrojo kiaušinio reikia ilgai paieškoti“ (E.Šližaitė, g. 1903 m., Gargždai). Šiuose kraštuose velykiniai kiaušiniai dažniausiai vienspalviai, bet zuikiai primėto ir margučių. Kartais buvo sakoma: „Margintas, tai jau zuikio atneštas“. Nors zuikio velykinių kiaušinių tradicija kildinama iš Vokietijos, bet ir mūsų pasakojamojoje tautosakoje kiškis dažnai siejamas su dovanomis.

Mūsų miškuose kiškių gausu, todėl jie dažnai sutinkami einant keliu ar dirbant laukuose, o speiguotomis dienomis jie atšokuoja prie sodybų. Visai suprantama, kad būtent kiškis įdeda į namiškių terbelę vaikams lauktuvių – kiškio pyrago. Kai pakrūmėse, pamiškėje kyla lengvas rūkas, aukštaičiai vaikams sako, kad kiškienė kepa duoną ar blynus. Prieš Velykas pasakojama, kad kiškiai dažo ir verda kiaušinius, kuriuos paduoda Velykei.
Kiškis – panašiai kaip ir kiaušinis yra gyvybės ir vaisingumo simbolis. Anksčiau daugelis manė, kad būtent jis atneša pavasarį, o Velykų bobutė kartais važinėja zuikių traukiamu moliniu vežimėliu ir atveža geriems vaikams margučių.

Parengė KTKC metodininkė Jurgita Kilikauskienė

Literatūra ir šaltiniai:
Velykų rytą lelija pražydo: Verbų sekmadienio, Velykų, Jurginių papročiai ir tautosaka. – Vilnius, 2006, Psl. 211-212
https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/velykos-pagal-senoliu-tradicijas-ir-smagesnes-ir-sotesnes-1019092
Nuotrauka – Gary Bendin, iš www.unsplash.com