Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, kuriame rašoma, kad „atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva yra nepriklausoma valstybė“. Teisiškai patvirtinant Lietuvos valstybės ir jos konstitucinės santvarkos tęstinumą ir tiesioginę sąsają su 1918–1940 m. gyvavusia Lietuvos Respublika, kovo 11 d. buvo priimtas įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, kuriuo nutraukiamas TSRS ir LTSR konstitucijų bei atnaujinamas Lietuvos Respublikos 1938 m. Konstitucijos veikimas Lietuvoje. 1938 m. konstitucijos galiojimo atkūrimas buvo simbolinis veiksmas – siekta parodyti teisinės tradicijos perimamumą ir tęstinumą. Lietuvos valstybė egzistavo, reikėjo tik atkurti jos suverenitetą.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akte ir kituose valstybingumo atkūrimo dokumentuose buvo išreikšta Lietuvos žmonių valia, tautos siekiai. Istoriniai kovo 11 d. dokumentai žymėjo Lietuvos išsivadavimo iš sovietinės priklausomybės ribą ir pradėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo ir įtvirtinimo, jos tarptautinio pripažinimo ir tolesnės valstybingumo raidos laikotarpį. Lietuvos nepriklausomybė skatino kitų TSRS tautų vadavimąsi, turėjo įtakos Sovietų sąjungos irimui. Įvertinant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ istorinę reikšmę, 2006 m. jis buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.