KONKURSAS: VIRTUALUS ETNOGRAFINIŲ DAIKTŲ MUZIEJUS

Rėmukas
Rėmukas. 23x17x9 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Skridiniai
Skridiniai – audimo staklių dalis, skirta kabinti nytims. 22x8,5 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Karštuvėlis
Karštuvėlis - įrankis vilnoms karšti. 17x3 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Indelis
Indelis – metalinis lempos indelis žibalui „ropė“. Pagrindo diametras 14 cm, aukštis 13 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Žibintas
Žibintas – metalinis su stiklo langeliu. 19x7,7x8 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Dūminė
Dūminė – įtaisas bitėms aprūkyti kopinėjant medų ar apžiūrint avilį. 21x23 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Ritė. XX a. I pusė
Ritė – verpimo ratelio ritės dalis, su skriemuliu ir žirklėmis, skirta verpiniui vynioti. Ašelės ilgis 23, plotis ties žirklėmis – 14,7 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Ritė. XX a. I pusė
Ritė – verpimo ratelio ritės dalis, su skriemuliu ir žirklėmis, skirta verpiniui vynioti. Ašelės ilgis 23, plotis ties žirklėmis – 14,5 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Lygintuvas
Lygintuvas įkaitinamas su žarijomis. Kuprių k., Prienų r. Pateikė K. Kairaitytė ir S. Galinienė, Plutiškių gimnazija, 2021 m. KTKC konkursas „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Ritė
Ritė – špūliauninko dalis suverptiems verpalams pervyti. Siūlų privyta ritė naudota metant ant mestuvų metmenis. Ašelės ilgis 21, skridinėlio diametras 8,5 cm. Įgyta iš Teresės ir Juozo Rėvų, Pajevonio k., Vilkaviškio r. Dovanojo N. Skaržinskas 1999 m. Saugoma KTKC.
Klebetas
Klebetas – įrankis pančiams, virvėms vyti. Klebeto dydis priklausė nuo virvės storumo. Aukšis 30, plotis 18 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Prieverpstė
Prieverpstė – verpimo ratelio dalis, verpiamo pluošto kuodeliui pritvirtinti. Tai dekoratyvinė prieverpstė interjero puošybai. Aukštis 37, plotis 8,5 cm. Autorius – Albinas Šileika, 2012 m. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Lino šukos. XX a.
„Mano prosenelis Algirdas papasakojo, kad šį įrankį vadindavo „linų šokoute“. Prosenelis labai gerai pamena, kaip begalinio dydžio laukuose šeima raudavo linus, surišdavo į pėdus ir sustatydavo ten pat laukuose, kad nubėgtų vanduo ir išsausėtų. Prosenelis pabrėžė, jog laukuose dirbdavo ir suaugę, ir vaikai, ir viską darydavo rankomis: pjaudavo, rišdavo su paprastais įrankiais, nebūdavo jokių traktorių tadais. Vėliau linų pėdus kraudavo į vežimą, pakinkytą arkliais, parsiveždavo namo ir sudėdavo į doubas - palikdavo ten, kol išdžiūdavo. Išdžiūvus su mintuvais iškuldavo sėklas. Tada tą pėdą šukuodavo su „linų šokoute“. Prosenelis pamena, jog tos „linų šokoutės“ buvo dviejų rūšių. Prosenelis pasakoja, kad iššukuotus linų pėdus naudodavo virvėms vyti. Įrankis, kurį turime, yra 68 cm ilgio, 11 cm pločio, 2 cm storio, per vidurį kvadrato formos 11x12 cm plote, yra sukalti 41 metaliniai smailūs dantys / vinys, kurios yra 7 cm ilgio. Abiejuose kraštuose padarytos skylės maždaug 4,5-5 cm diametro. Senelis sako, kad už jų laikydavo įrankį, kad neslystų iš rankų, šukuojant linus. Pagal skaitytą informaciją internete, manome, kad šios šukos, pagal dantukų skaičių buvo skirtos antram linų šukavimo etapui." Pateikė G. Vaičiūnas iš Palangos V. Jurgučio progimnazijos, 2021 m. KTKC konkurse „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Lanktis. XX a.
Lanktis – lazdelinis, rankinis įtaisas siūlams į sruogas lenkti. 33x34 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Skridiniai
Skridiniai – audimo staklių dalis, skirta kabinti nytims. 33,5x8,5 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Rėmeliai koriams
Rėmeliai koriams. 30x43,5, 47x14 cm. Kauno tautinės kultūros centro nuosavybė.
Lygintuvas. 1906 m.
Lygintuvas, įgytas Šakių r. 1906 m. Pateikė M. Petronis iš Ukmergės, 2021 m. KTKC konkursas „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Ritė. XX a. I pusė
Ritė – verpimo ratelio ritės dalis, skirta verpiniui vynioti. Ašelės ilgis 11,3, skridinėlio – 9,5 cm. Saugoma KTKC.
Tautinis kostiumas. XX a. II pusė
Tautinį kostiumą pasiuvo B. Kazlauskaitės mama. Sakmė užrašyta Panedzingio kaime. Įrašą pateikė B. Kazlauskaitė iš Trakų, 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Verpimo ratelis „vinds"
Verpimo ratelį pateikė Deimantė Stungurytė. Tai jos močiutės, Gerlindos Stungurienės tėvų Hildegard ir Anso Meier apie 20 a. pradžią (1901-1906) įsigytas verpimo ratelis „vinds". „Na jo, u juk ta mėrgėli mana omamas mama Hildegard Meier bov. Juk anos tas vinds yr. Ta anam koks šimts mėtų tropne tor būt. Na jo, juk tė pirmėji vindą į mūs, lėtuvininkų, krašt atsirada. Šyš tan vindą da man omamas papakis bov pėrkis į Tėlžis torgu. I saka, ka iš faterlenda ans bov parvežts. Gal gor i nateisybė, ba ans dikčiom feins yra. Ta jo, man omama Gerlinda Stungurėn viskan man į tan ceteliuka surašė. Šyš yr špūlė tėm siūlam vyti. Šyš yr šėrės su tokės kabukas...Ta yr dėl to, ka tan siūla gera užvyniot eitom. Šyš, gor, yr štrėcas, u šyš vindratis i anė gor su to bumbuliuku, nu su toki dvėguba vėrvėkė, sujungti yr. Dėl to, ka ta špūlė soktės tor. Naj, u tas vindratis sokas, ka tan pamina su koji mini." Pagal Gerlindos Stungurienės pasakojimą tekstą lietuvininkų tarme ir lietuvių bendrine kalba parašė Asta Grigalienė. Panaudotas posmelis iš liaudies dainos „Perlėkė žąsins per ežerėlį“ (Lietuvinikų žodis, 1995). Pristatė D. Stungurytė iš Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos, 2021 m. KTKC konkurse „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Molio švilpukas ir kanklės
Molio švilpukas ir kanklės
Pasakoja ir groja B. Volskytė, pasipuošusi žemaitės mergaitės tautiniu kostiumu, 2021 m. KTKC konkursas „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Verpimo ratelis. XX a.
„Verpimo ratelis – prietaisas siūlams verpti. Šis labai senas daiktas stovi mūsų namų palėpėje. Verpimo ratelis – mano prosenelės palikimas. Ji su šiuo rateliu verpdavo siūlus." Žinias ir nuotrauką pateikė Kamilė Verbylaitė iš Garliavos, 2021 m. KTKC konkursas „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Verpimo ratelis. XX a.
„Verpimo ratelis – prietaisas siūlams verpti. Verpimo ratelis susideda iš ritės siūlams, ratelio, rato, krėslo, paminos, trijų kojų. Pamina minama koja ir taip sukamas ratas. Pluošto kuodelis tvirtinamas prie prieverpstės. Sukdama ratelį koja, verpėja kaire ranka peša iš kuodelio verpalą, o dešine ranka, prilaikydama jį, lygina siūlą, nutaiko siūlo storumą ir leidžia jį į ritę. Verpimo ratelius gamindavo iš liepos, alksnio ar uosio medienos. Jais dažniausiai naudodavosi moteris, ypatingai žiemos mėnesiais, kai derlius jau būdavo nuimtas." Šis verpimo ratelis į Kauno vaikų lopšelio-darželio seklyčią atkeliavo iš Marijampolės rajono." Nuotrauką ir žinias pateikė Janina Šyvokienė, 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Duoninė
„Duoninukę, kaip vaikai ją gražiai vadina, gavome dovanų prieš dešimt metų. Ją padovanojo vienas tėvelis, kaip savo šeimos relikviją iš Alytaus rajono. Ją atidavė tuo tikslu, kad mes ją naudosime pagal paskirtį, mokydamos vaikus pagarbos duonai. Vaikai keičiasi, o duoninukė gyvena su mumis. Ji garbingai atstovauja švenčių, vakaronių, ruošos valandėlių metu. Džiaugiamies, kad turime tokią relikviją. Galime ją pritaikyti šiuolaikiniame gyvenime, mokydamos vaikus puoselėti savo tradicijas." Nuotrauką ir žinias pateikė Aldona Marčiulaitienė (Alytus), 2021 m. konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Striūgas
„Eksponatas paveldėtas iš prosenelio Valentino Vasiliausko. Pirma paveldėtoja buvo mano mama, o vėliau, sukūrus mamai šeimą, striūgas tapo šeimyniniu įrankiu. Mama striūgą paveldėjo po senelio mirties 1989m. Prosenelis Valentinas Vasiliauskas gimė 1935m. Gyveno Virbalyje ir Kybartuose. Valentinas jį naudojo medžio apdirbimui." Nuotrauką ir žinias pateikė Kristina Karaškaitė, 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Avių kirpimo žirklės. XX a. I pusė
Pateikė Majus Sidekerskis iš Bubių k., 2021 m. KTKC konkursas „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Dalgis. XX a.
„Mane galima rasti ūkio pastatuose, senose palėpėse ir sandėliuose. Šiuo metu aš esu senoje močiutės palėpėje kartu su kitais seniai naudotais įrankiais. Dabar aš esu nelabai kam reikalingas, nes atsirado žoliapjovės ir kiti ūkio darbus palengvinantys įrankiai. O buvo laikai, kai aš buvau vienas iš pagrindinių įrankių. Šeimininkas ankstų rytą, dar saulei nepatekėjus, nešdavosi mane į laukus. Per rasotą žolę mano geležtė slysdavo kaip peilis per sviestą. Nupjovus kelis pradalgius, mane reikėdavo išgaląsti akmeniniu galąstuvu, vadinamu bude. Galandant skambėdavo laukai." Žinias ir nuotrauką pateikė Kristupas Gudaitis iš Kauno r. 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Nojus Labutis
Kočėlai - porinis įrankis skalbiniams lyginti. Jį sudarė kočėlas skalbiniams apvynioti ir kočėtuvė kočėlui ritinėti. „Šį kočėlą buityje naudojo Nojaus Labučio promočiutė Aleksandra Olbutienė. Šeimoje kočėlą dar vadindavo „vulkaunyku“. Nuotrauką ir žinias pateikė Kauno rajono Batniavos mokyklos-daugiafunkcio centro pedagogė Regina Aleknienė ir jos ugdytinis Nojus Labutis. 2021 m. KTKC konkursas „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Komoda. 1910 m.
Žemyna Biržinytė
Komoda pagaminta 1910 m. Antanazavo k., Zarasų raj. Ją pagamino Jonas Makelis (g. 1885 m.). Šiuo metu ją saugo Valentinas Biržinis (g. 1948 m.). Nuotraukas ir žinias pateikė Žemyna Biržinytė, Kauno Martyno Mažvydo progimnazija. 2021 m. KTKC konkursas „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".
Tautinė liemenė ir sijonas. 1992 m.
Ugnė Dukavičiūtė
Audė Konstancija Kašiubienė (g. 1918, Sinkaviškio k., Marijampolės r.). Pateikė Ugnė Dukavičiūtė, Kauno Martyno Mažvydo progimnazija. 2021 m. KTKC konkursas „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".