„Mano prosenelis Algirdas papasakojo, kad šį įrankį vadindavo „linų šokoute“. Prosenelis labai gerai pamena, kaip begalinio dydžio laukuose šeima raudavo linus, surišdavo į pėdus ir sustatydavo ten pat laukuose, kad nubėgtų vanduo ir išsausėtų. Prosenelis pabrėžė, jog laukuose dirbdavo ir suaugę, ir vaikai, ir viską darydavo rankomis: pjaudavo, rišdavo su paprastais įrankiais, nebūdavo jokių traktorių tadais. Vėliau linų pėdus kraudavo į vežimą, pakinkytą arkliais, parsiveždavo namo ir sudėdavo į doubas - palikdavo ten, kol išdžiūdavo. Išdžiūvus su mintuvais iškuldavo sėklas. Tada tą pėdą šukuodavo su „linų šokoute“. Prosenelis pamena, jog tos „linų šokoutės“ buvo dviejų rūšių. Prosenelis pasakoja, kad iššukuotus linų pėdus naudodavo virvėms vyti. Įrankis, kurį turime, yra 68 cm ilgio, 11 cm pločio, 2 cm storio, per vidurį kvadrato formos 11x12 cm plote, yra sukalti 41 metaliniai smailūs dantys / vinys, kurios yra 7 cm ilgio. Abiejuose kraštuose padarytos skylės maždaug 4,5-5 cm diametro. Senelis sako, kad už jų laikydavo įrankį, kad neslystų iš rankų, šukuojant linus. Pagal skaitytą informaciją internete, manome, kad šios šukos, pagal dantukų skaičių buvo skirtos antram linų šukavimo etapui." Pateikė G. Vaičiūnas iš Palangos V. Jurgučio progimnazijos, 2021 m. KTKC konkurse „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".