NAUJIENOS

Šiais metais paskaitas skaitys dr. Daiva Steponavičienė, dr. Auksė Noreikaitė, Virginijus Jocys, Edita Nurmi.

Rengdami seminarą „Baltų kultūros reliktai kalboje, kultūroje, taitodailėje“ jau daugiau nei 10 metų bendradarbiaujame su
Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centru. Latvių kultūros ir kalbos tyrinėtojai dr. Alvydas Butkus, dr Kristina Vaisvalavičienė ne tik
pristatydavo latvių kultūrą, istoriją, kalbą, bet vesdavo praktines latvių kalbos pamokas. Šais metais VDU HMF Letonikos centro specialistė,
humanitarinių mokslų daktarė Auksė Noreikaitė pristato naują, įdomią temą – „Latvių dainų kamuoliai ir mazgų raštai“. Latvių tautosakoje,
ypač liaudies dainų tekstuose, egzistuoja tokios sąvokos kaip dainų kamuolys (la. dziesmu kamols), dainų pintinėlė (la. dziesmu vācelīte),
dainų kraitis (la. dziesmu pūrs). Jei įdomu sužinoti, ką reiškia šios sąvokos ir ar tai tik metaforos, ar iš tikrųjų egzistavo senovėje
egzistavo mazgų raštas, naudotas magijos tikslais, kviečiame atvykti.

Dar viena iš seminaro lektorių archeologinio ir istorinio kostiumo rekonstruotoja dr. Daiva Steponavičienė, porą dešimtmečių tyrinėjanti ir
atkurianti mūsų protėvių aprangą. Ji yra atkūrusi lietuvių, žiemgalių ir kitų baltų genčių apdarus, viduramžių ir renesanso laikotarpio
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės drabužius. Jos darbai eksponuojami įvairiuose Lietuvos muziejuose, atkurtais kostiumais vilki keletas
folkloro kolektyvų.
Paskaita „Senovės baltų kostiumas” skirta senovės baltų genčių našystai skirtingais istoriniais laikais. Joje bus kalbama apie kostiumo kūrimo
technologijas, jų raidą, drabužių puošybą, gentinius našystos skirtumus.

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, istorikas Virginijus Jocys seminare pristato žmogaus gyvenimo palydovą
žirgą, arklį, kuris yra neatskiriamas lietuvių (aisčių) bendro gyvenimo, tūkstantmetės istorijos, kultūros ir nacionalinės tapatybės dalis,
matomas ir atpažįstamas per dvasinio ir materialaus paveldo palikimą.
Pranešime „Nuo pasagos iki heraldikos“ lektorius nesiekia atsakyti į visus visuomenės keliamus klausimus apie žirgą, arklį, bet nori pakviesti
drauge aptarti, koks mūsų laikmečio žmonių vertybinis santykis su žigu, arkliu, kokios istorinės ištakos ir ateitis. Todėl pokalbiui pasirinkta
semantinė jungtis nuo archeologinės pasagos iki valstybinės heraldikos. Į šios jungties tarpsnį telpa pasvarstymai per skirtingas mokslo ir gyvenimo sritis.

Lietuvos Respublikos Seimas skelbdamas 2023 atmintinus metus, juos skyrė ne tik svarbioms istorijos datoms, Lietuvai nusipelniusiems asmenims,
svarbiems kultūros reiškiniams prisiminti ir juos įprasminti bet ir Žirgui.

Kaip daugelis tyrėjų pripažįsta, arklys, žirgas priešistorinių bendruomenių gyvenime laipsniškai užėmė garbingą vietą greta žmogaus. Jis kasdienybėje
nešė ir vežė mantą, juo buvo jojama, jis aukotas ir laidotas kartu su žmonėmis arba atskirai ir buvo vienas iš individų socialinio statuso simbolių.
Atskirais istoriniais tarpsniais buvo naudotas maistui, iš arklio kaulų ar kitų kūno dalių buvo gaminami dirbiniai. Arklys, žirgas buvo mūsų kasdieninio
gyvenimo bendrakeleivis, jis buvo sudvasintas ir jo atvaizdai, kaip pagarba, dvasinė apsauga nutūpė ant namų kraigų, nugulė ant tautinių juostų, verpsčių,
skrynių ir kitų kasdienių daiktų įvairiais ženklais ir simboliais. Arklio siluetai atsirado, tautodailės bei profesionalaus meno kūriniuose, fotografijose, filmuose.

Seminarą užbaigsime Vikinginio laikotarpio (IX -XII a.) receptų rekonstruktorės, senovės amatų edukatorės, amatininkų gildijos „Lamata“ narės, senovinių
augalų sodo Drevernoje įkūrėjos Editos Nurmi pristatymu „Vikinginio laikotarpio (IX-XII a.) kanapinių bandelių gaminimas, senovės papuošalų
iš I a. Kuršių pilkapio demonstravimas”. Tai ne tik paskaita, bet ir edukacinė patyriminė kelionė laiku, senovinių patiekalų ragavimas.

Jurgita Kilikauskienė, KTKC metodininkė, +370 673 29741