Trys karaliai

Trys karaliai

apie Sausio mėnesį daugiau… SKAITYTI

Katalikiškas pasaulis sausio 6 dieną pažymi Kristaus apsireiškimo ir Kristaus krikšto dieną. Evangelijoje rašoma, kad šią diena per šv. Kalėdas gimusį Kūdikėlį Jėzų aplankė trys išminčiai (liaudyje dažniau vadinti karaliais), atkeliavę iš turtingų Rytų šalių – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Jie atkeliavo vedami naujai sužibusios Betliejaus žvaigždės, kuri, remiantis pranašyste, turėjo sužibėti gimus Atpirkėjui. Išminčiai atnešė kūdikiui dovanų – aukso, smilkalų ir miros. Pažymint Tris karalius, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų katalikiškų kraštų, vaikščiojo persirengėliai. Tradiciškai persirengę po kaimus vaikščiodavo vyrai, o nykstant apeiginiam papročio supratimui, paplito vaikų vaikštynės. Svarbiausi persirengėlių svitoje buvo trys „karaliai iš Rytų“ – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras, kuriuos dažniausiai lydėdavo žvaigžde, angelais, giltine, velniu persirengę palydovai. „Karaliai“ dažniausiai būdavo pasipuošę blizgančiomis karūnomis, prabangą imituojančiais drabužiais, puošniomis lazdomis. Tačiau, anot B. Buračo, rytų Lietuvoje „karaliai“ puošniai neatrodė. Dažniausiai būdavo apsivilkę ilgais baltais kailiniais, susijuosę marga juosta. Ant galvos užsidėdavo šiaudines kepures, panašias į vestuvių kraičvežių. Įėję į kambarį „karaliai“ kalbėdavo maldą, giedodavo religines giesmes, sakydavo linkėjimus, prašydavo dovanų. Dažnai „karalių“ vaidmuo apsiribodavo giesmėmis, tuo tarpu į namus įsiprašydavo, linkėjimus sakydavo, dovanų prašydavo specialiai tam parinktas, kaime autoritetą ir gerą iškalbą turintis vyras. Sumaištį ir linksmumą keldavo svitoje buvęs velnias. Jis vogdavo matomoje vietoje padėtus maisto produktus, tepliodavo suodžiais merginas bei krėsdavo kitokias išdaigas. Jei būdavo mažų vaikų, pavaišindavo juos saldainiais, obuoliais ar kitokiais skanėstais.

Ant namų durų persirengėliai kreida užrašydavo pirmąsias „karalių“ vardų raides ir kryželius tarp jų (K + M + B), turinčius aplankytą šeimą apsaugoti nuo įvairių negandų, piktųjų dvasių. Trijų karalių dieną bažnyčioje šventinama kreida ir kiekvienas katalikas ja gali pats užsirašyti minėtus ženklus. Paprotys rašyti pirmąsias „karalių“ vardų raides virš durų, langų angų, ant daiktų yra senas. XVI a. pamokslų rinkinyje „Išguldymas evangelijos per visus metus“, rašoma, kad „kaimiečiai išrašo virš durų angų kryžius anglimi ir nuodėguliais, manydami taip apsiginsią nuo velnio ir perkūno“. Motiejus Pretorijus (XVII a.) pastebėjo, kad Įsruties apylinkių lietuviai „prieš Tris karalius kreida užrašo kryžius ant durų ir daiktų“. Paprotys Trijų karalių dieną rašyti užrašus ant durų tarp katalikų gyvuoja iki šiol.

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Trys karaliai vaikščiojo ir mieste. Vilniuje, tuo metu priklausiusiame Lenkijai, buvo organizuojamos persirengėlių eisenos miesto gatvėmis. XX a. „karaliai“ dažniausiai turėjo vietos parapijos klebono, kai kur ir savivaldybės išduotus pažymėjimus, liudijančius, kad jie nėra apgavikai. Vilniaus miesto magistratas 1934 m. buvo išdavęs tokius leidimus 63 „karalių“ grupėms. Persirengėliai vaikščiojo ir kituose miestuose.

Sovietiniais metais Trijų karalių šventimo tradicija smarkiai nunyko dėl religinio šios šventės konteksto. Šventė formaliai ignoruota, nors kai kuriose Lietuvos vietose Trijų karalių persirengėliai lankydavo sodybas ir sovietmečiu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę (1990 m.), Trijų karalių vaikštynės kaimuose ir miestuose vėl pradėtos organizuoti. XXI amžiaus pradžioje miestuose vaikštynės įgavo karnavalo bruožų, jų kulminaciniu momentu tapo miesto eglių nupuošimas (tikras arba simbolinis), koncertas. Trijų karalių dieną nupuošiamos šventinės eglutės namuose ir įstaigose, miestų aikštėse ir kt. Daugelyje Lietuvos vietovių vaikams pradėtos rengti simbolinės nupuoštų eglučių „palydos į mišką“. Šiomis apeigomis užbaigiamas kalėdinių švenčių laikotarpis.

Atnaujinta 2018 03 04