Parodos atidarymas ir edukacija KARPINIŲ ATODANGOS

APIE AUTORES

RASA RAINIENĖ-OBOLEVIČIŪTĖ
Gimė 1972 metais Kaune.
Žirklutes į rankas, gal penkiametei, įdavė močiutė ir ji pradėjo skyliuoti lapus, žoleles, popierėlius. Pradinėje mokykloje mokytoja supažindino su karpinių menu.
Išsilavinimas aukštasis ekonominis, dirba finansų valdymo ir buhalterinės apskaitos srityje.
Neturi jokio meninio išsilavinimo.
Nuo 1983 metų karpiniai yra laisvalaikio pomėgis. Atvirukai, informacinių stendų, langų, patalpų dekoras mokykloje, vėliau – darbovietėje. Įkvėpta gyvenimo potyrių vis dažniau kūrė didesnio formato karpinius-paveikslus.
Nuo 2010 metų dalyvauja popieriaus karpinių meistrų viešuose renginiuose, parodose, pleneruose, konferencijose, veda praktinius užsiėmimus. Surengė dvylika autorinių parodų Lietuvoje.
Nuo 2019 metų – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė.
Šiandien ryškiausi minties įkvėpėjai tautodailinkei yra muzika ir poezija, persipindamos su Lietuvos gamtos grožiu, tautiniu paveldu: lietuvių liaudies dainomis, sakmėmis, papročiais, tekstile, baltų raštais ir simboliais. Yra sukūrusi apie penkiasdešimt įvairaus formato karpinių. Karpo dažniausiai iš balto popieriaus, prieš tai nusipiešusi piešinį pieštuku. Vienintelis įrankis – šiek tiek lenktos manikiūro žirklutės.

ADA GERMANAVIČIENĖ
Gimė Plungės rajone, baigė Vilniaus Universiteto bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybę. Virš 40 metų išdirbo Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos bibliotekos vedėja, teko dėstyti ir dailę, vadovauti mokinių meninio popieriaus karpymo būreliams. Iš pradžių karpė savo malonumui, o nuo 1998 metų dalyvauja rajoninėse, regioninėse, respublikinėse, tarptautinėse karpinių parodose. „Aukso vainiko“ konkursinėse parodose ne kartą laimėjo antrąsias ir trečiąsias vietas.
2009 metais M. K. Čiurlionio fondas už liaudies tradicijų puoselėjimą suteikė Lietuvos Tūkstantmečio šviesuolės vardą.
Nuo 2011 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė.
2016 metais popieriaus karpinių paveikslai buvo sertifikuoti kaip tautinis paveldas.
2017 metais gavo tradicinių amatų meistro sertifikatą.
Karpinių yra įsigiję JAV, Škotijos, Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt. šalių liaudies meno mylėtojai bei muziejai.
Tautodailininkės virtualiame archyve – apie 2 tūkst. sukurtų paveikslų, atvirukų, keliasdešimt karpinių ciklų. Kūryboje vyrauja liaudies meno motyvai, pagrindiniai karpinių „veikėjai“: medžiai ir paukščiai, stilizuoti liaudies ornamentai. Nuo pat kūrybos pradžios gilinasi į senovinių baltų raštų paslaptis, kuriuose užkoduota informacija apie mūsų protėvių gyvenimus, jų tikėjimą, svajones, troškimus, todėl ir šie simboliai dažni autorės karpiniuose. Kuria ne tik paveikslus, bet ir užuolaidėles, servetėles. Mėgsta karpiniais puošti medžio dirbinius: angelus, paukščius, margučius.

EGLĖ DVARIONAITĖ-VINDAŠIENĖ
Tautodailininkė gimė Kaune.
Karpo iš popieriaus jau daugiau nei keturiasdešimt metų.
Nuo 1990 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, nuolat dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose.
Jos darbai buvo eksponuojami Švedijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Turkijoje, Lenkijoje.
Muzikų Dvarionų giminės atžala Eglė V. su lietuviškuoju  kultūros lobynu susipažino dar vaikystėje. Vėliau studijų metais dalyvaudama kraštotyros ekspedicijose rinko tautosaką, autentiškas liaudies dainas, kurias ir šiandien dainuoja, moko kitus pajusti nepaprastą jų jėgą. Tautodailininkė ištikima baltiškajai pasaulėvokai, todėl pagrindinis jos darbų motyvas – mitinis medis, būdingas indoeuropietiškai kultūrai.
Tautodailininkė nuolat rengia karpinių meno sklaidą, veda praktinius užsiėmimus vaikams ir visai šeimai, autorinius seminarus, karpytojų plenerus ne tik Kauno mieste, bet ir visuose Lietuvos regionuose.
2013 metais Kauno miesto savivaldybė už etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą tautodailininkei skyrė kultūros ir meno stipendiją.
2014 metais Lietuvos ambasados Rusijoje oficialiu kvietimu pristatė lietuvių papročius, tautodailę ir karpinius Maskvos Jurgio Baltrušaičio mokykloje bei lietuvių bendruomenėje.
2016 metais dalyvavo tarptautiniame karpytojų simpoziume Baltarusijoje Molodečno mieste, kur skaitė pranešimą apie karpinių meno įtaką lietuvybei. Tais pačiais metais rodė darbus jungtinėje tarptautinėje pasaulio karpinių parodoje Minsko nacionaliniame istorijos muziejuje.
Autorė mėgsta karpyti popierines užuolaidėles, kuriomis moterys puošdavo namų langus bei Šventųjų paveikslus. Ypač mėgiamas darbų motyvas – iš pašaknų skambančios kanklelės. Kaip Eglė V. sako, senasis lietuvių folkloras yra mūsų šventraštis – Vydija, lig indiškos Vedos.