Velykė


Velykė – tariamoji Velykų būtybė, dalijanti vaikams margučius. Įvairiose Lietuvos vietose dar vadinama Velykų bobute, Velykų karaliene, Karabija. Dažniausiai Velykė  įsivaizduojama kaip gera senutė arba mergina, pamiškėje su kiškučiais žolelėmis ir samanomis marginanti vaikams kiaušinius, o Velykų naktį ar rytą dėliojanti juos į vaikų paruoštą vietą. Laukdami Velykės vaikai iš vakaro padaro margučiams žalumynais iškaišytas gūžteles ir padeda jas ant palangės ar po suolu prieangyje, darželyje po langu ar sode prie takelio.


Velykė primerkia visokių žolelių, samanėlių ir pakrūmėje dažo margučius, jai padeda kiškučiai. Po to sudeda kiaušinius į vežimėlį, pasikinko kiškučius, jos botagėlis – saulės spindulys. Kartu su Velykės margučiu vaikai gali rasti ir arkliuko, gaidelio ar kiškučio pavidalo kepinėlį. Kartais Velykė apsirengia tautiniu kostiumu, su krepšiu margučių vaikščioja po namus ir bendrauja su vaikais – dalija kiekvienam po velykaitį, o guviausius apdovanoja papildomu. Gautą iš Velykės margutį vaikai stengiasi kuo ilgiau išlaikyti jį sveiką, tikėdami, kad ir jie patys visus metus būsią sveiki.

Parengė KTKC metodininkė Inga Nėnienė

Literatūra ir šaltiniai:
Lietuvių kalendorinės šventės. V., 1990, p. 49
Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas. V., 2015, p. 312
Nuotrauka – Dovilės Kulakauskienės

Atnaujinta 2023 03 31