ŠEŠTINĖS

ŠEŠTINĖS

Šeštinės

Šeštinės – viena svarbiausių pagal šv. Velykas atskaičiuojamų kilnojamųjų krikščioniškų pavasario švenčių, kurios metu krikščionys mini Kristaus žengimą į dangų. Šeštinės švenčiamos 40-ąją dieną, t. y. šeštąją savaitę po šv. Velykų (tarp balandžio 30 ir birželio 3 d.), ketvirtadienį. Bažnyčioje šios šventės pažymėjimas dažniausiai perkeliamas į artimiausią sekmadienį. Kaip oficiali šventė ir nedarbo diena, Šeštinės buvo reglamentuotos tarpukario Lietuvoje (1925 m. priimtame Švenčių ir poilsio įstatyme); sovietiniais metais šį statusą prarado ir daugiau jo nebeatgavo. Svarbios buvo ir trys dienos prieš Šeštines, vadintos Kryžiaus dienomis (kryžiavomis dienomis, maldavimais ir pan.). Kaip ir visame katalikiškame pasaulyje, Lietuvoje jos buvo skirtos maldoms. Lietuvos kaimuose tomis dienomis giedodami litanijas žmonės procesijomis eidavo melstis prie iš anksto gėlėmis ir žalumynais papuoštų ir apvainikuotų kaimo kryžių, į kapines. Tuo metu kaimo žmonės nedirbdavo ir kai kurių darbų, kartais laikydavosi pasninko. Ši maldavimų tradicija prieš Šeštines sovietiniu laikotarpiu buvo uždrausta ir išguita. Iki šių dienų labai nunykusi ji išliko tik kai kuriuose Dzūkijos regiono kaimuose, kai kur ją bandoma atgaivinti. Sovietiniais metais, kovojant su krikščionybės apraiškomis, buvo beveik sunaikinta ir pačių Šeštinių šventimo tradicijos pagrindinė apeiga – eiti į bažnyčią. Nunyko ir specifinės lokalinės šventės tradicijos.

Atnaujinta 2023 02 14