Vakaronė „Čiulba ulba paukštužėliai“

XXXVI TARPTAUTINIS FOLKLORO FESTIVALIS  „ATATARIA LAMZDŽIAI-2022“ 
                                                                                                                                                                        Tak tak taku, medį plaku,
                                                                                                                                                                        Kai paplaksiu, kirminėlių rasiu

Vakaronė „Čiulba ulba paukštužėliai“

Prasidėjo XXXVI tarptautinio folkloro festivalio „Atataria Lamzdžiai-2022“ mažieji renginiai. Kovo 17 dieną Kauno tautinės kultūros centre vyko vakaronė „Čiulba ulba paukštužėliai“, į kurią suskrido vaikučiai iš gražių ir miškingų Lietuvos vietų. Dalyvius su pavasariu pasveikino centro direktorė Vilija Kepežinskienė ir direktorės pavaduotoja Vaida Kasparavičienė.

Yra daug paukštelių ant svieto. Ne ką mažiau lietuviai turi ir patarlių, priežodžių, mįslių, greitakalbių, skaičiuočių, dainų, net pasakų be galo. Renginyje netrūko lietuvių tautosakos ir gamtininko mįslių. Šventės vedėjos Kristina ir Eglė porino apie kovo mėnesio ypatingas dienas, paženklintas paukščių vardais: „linksmas kaip špokas“, „atnešė kaip busilas pavasarį“, „stovi kaip pempė ant kelmelio“.
Žiūrovai ir folkloro ansamblių jaunieji dainorėliai žaidė, dainavo, pamėgdžiojo paukščių balsus, klausėsi muzikos įrašų ir patys grojo liaudies muzikos instrumentais. Vyko improvizuotos varžytuvės. Gamtininkas Šarūnas Barauskas supažindino su Lietuvos paukščiais, galima buvo išgirsti kaip jie „kalba“.

Juk greitai pavasario lygiadienis – ypatingas laikas. Šis gamtos virsmas kovo 20 dieną švenčiamas visame pasaulyje kartu su pasauline Žemės diena. Sako, tuo laiku anksčiau net Velykas švęsdavo. Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus.
                                                          „Žemė skolinga nelieka jai duok, ir ji duos“
                                                          „Dangus aukštai, žemė plati – sutilps visi“

Vakaronė baigėsi linksma paukštelio polka. Visi dalyviai buvo gausiai apdovanoti rėmėjų kalendoriais ir leidiniais. Norintys dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėlėse „Paukščiai lietuvių tautosakoje ir mitologijoje“, kur galėjo pasigaminti paukštuką iš šiaudų ar popieriaus.

Visko buvo, tik paukščio pieno trūko…

Lauksime Jūsų kituose renginiuose!

🐦Nuoširdžiai dėkojame: Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos vaikų folkloro ansamblio „Avilys“ (vad. Ineta Medunickytė Tamošiūnienė ), Kauno r. Batniavos vaikų kapelos „Karklynėlis“ (vad. Regina Aleknienė), KTKC vaikų folkloro ansamblių „Ratilėlis“ (vad. Vaiva Bružaitė, Lukas Jakubčionis), „Žemynėlė“ (vad. Alvija Freidgeim), „Tautinukai“ (vad. Gražina Kepežinskienė) paukšteliams ir jų vadovams.

🐦Dėkojame renginio rėmėjui, gamtininkui Šarūnui Barauskui, VŠĮ „Saulašarė” direktoriui, kuris dovanojo festivalio dalyviams gražius pristatymus apie paukštelius ir gausias leidyklos dovanas https://www.lutute.lt/, http://saulasare.lt/

RENGINIO AKIMIRKOS-žiūrėti

Facebook paskyroje https://www.facebook.com/kaunotautines.kulturoscentras

Parengė metodininkė Eglė Vindašienė

* Renginių metu gali būti filmuojama ir fotografuojama
* Laikytis LR vyriausybės nustatytų reikalavimų renginiams

Organizatorius – Kauno tautinės kultūros centras

Rėmėjas – VŠį „SAULAŠARĖ“

Kauno tautinės kultūros centro veiklą finansuoja

Lietuvių tautosaka

Krėsk, krėsk varškės.
Į galą dėžės
O kam? Vaikam.
Kokiem? Mažiem. 

Buvo toks stiklinis kalnas. Ir jis buvo labai aukštas.
Ant jo niekas negalėjo užlipti nei užeiti pažiūrėti, kas yra.
Iš kur atlėkė trys paukščiai. Lėkė lėkė, lėkė lėkė… Pailsta, tai repetoja. Repetos repetos, tai eina. Eis eis, tai lekia.
Lėkė lėkė ir t. t

Kas gimęs varna— lakštingala nečiulbės.
Koks paukštis, tokia ir giesmė.
Kepti karveliai patys į gerklę neskrenda. 
Varnas varnui akies nekerta. 
Kur žąsinas veda, ten žąsys lekia.
Kur ereliai skraido, ten varnoms ne vieta.
Stovi kaip pempė ant kelmelio.
Genys margas, o žmogaus gyvenimas – dar margesnis.
Sulig višta ir kiaušinis.
Verkia kaip žąsis aruode.

Atnaujinta 2022 03 18