Seminaras „Kauno – Laikinosios sostinės kultūros atspindžiai“  

XXXIV TARPTAUTINIS FOLKLORO FESTIVALIS „ATATARIA LAMZDŽIAI – 2019“

Skirtas Laikinosios sostinės atminimo metams

GEGUŽĖS 31 D. PENKTADIENIS

14.30 – 17.00  Seminaras „Kauno – Laikinosios sostinės kultūros atspindžiai“  Kauno tautinės kultūros centre, A. Jakšto g. 18

„Laikinosios sostinės istorijos vingiai: nuo evakuacijos iš Vilniaus iki sovietinės Lietuvos okupacijos“ . Pranešėjas Simonas Jazavita.

Klausytojai bus supažindinami, kodėl ir kaip 1919 m. Kaunas tampa sostine, kodėl miestas išlieka sostine 1939 – 1940 m. atgavus Vilnių. Kokie ryškiausi pasiekimai per tarpukario dvidešimtį (kultūrinis augimas ryškiausios asmenybės).

Apie lektorių: Vytauto Didžiojo universiteto IV-o kurso doktorantas, Kauno miesto muziejaus muziejininkas, Lietuvos karo istorijos draugijos valdybos pirmininkas. Yra parengęs 6 recenzuojamus straipsnius Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos moksliniuose leidiniuose ir 40 mokslo populiarinimo straipsnių portaluose ,,Delfi.lt“, ,,Bernardinai.lt“, „Kauno diena“, ,,Lietuvos žinios“, ,,Kas vyksta Kaune“, ,,Kaunas pilnas kultūros“ ir kitur. Jis yra vienas iš autorių, leidinio ,,1938 m.. Tamsiausia naktis būna prieš aušrą“ (lietuvių ir lenkų kalbomis), skirto Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių užmezgimo 80-mečiui.

Nuotrauka – Lietuvos banko rūmai 2000 m. V. Petrulio nuotr. Architektūros ir urbanistikos centras 

„Pučiamųjų orkestrų tradicija tarpukario Nepriklausomoje Lietuvoje ir sovietinės okupacijos metais“ 

Dr. Rūta Žarskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

XX a. pradžioje tautos, atkūrusios savo nepriklausomas valstybes, taip pat lietuviai steigė nacionalines kariuomenes, kartu ir pučiamųjų instrumentų orkestrus. Tarpukariu Nepriklausomoje Lietuvoje tokius kolektyvus turėjo ne tik kiekvienas kariuomenės pulkas, bet ir beveik visos pasaulietinės bei bažnytinės organizacijos. Orkestrai grodavo valstybinių, tautinių, bažnytinių švenčių metu, šokiams parkuose ir t.t. Šiame laikotarpyje itin išpopuliarėję variniai pučiamieji ėmė veržtis į kaimo kultūrą. Pasiturintys ūkininkai  kvietėsi į vestuves gaisrininkų, šaulių, ar kitų organizacijų nedidelius orkestrus. Su iškilminga pučiamųjų muzika palydėdavo velionį į kapines. Liaudiškoji pučiamųjų orkestrų tradicija XX a. I pusėje gyvavo visoje Lietuvoje. Ypač aktyviai pučiamųjų orkestrai steigti sovietinės okupacijos metais, „laimingo“ tarybinio piliečio įvaizdį kurianti pučiamųjų muzika ėmė skambėti kiekvienoje stambesnėje įmonėje, kolūkyje ar net mokykloje. be jų atliekamų maršų neapsieidavo ataskaitiniai ir partiniai susirinkimai, balsavimai, gegužės pirmosios, kitos tarybinės ir kolūkio šventės, laidotuvės. Į amžinojo poilsio vietą, pučiant gedulingus maršus, palydėdavo ne tik vadovaujančius, partinius darbuotojus, bet ir paprastus kolūkiečius.

Giliausias šaknis į tradicinę kultūrą pučiamųjų ansambliai/orkestrai įleido Žemaitijoje. Čia nedideli pučiamųjų ansambliai-orkestrėliai (susidedantys dažniausiai iš 5–9, kartais iki 12 orkestrantų) jau XIX a. viduryje, o gal ir gerokai anksčiau, tapo neatsiejama kaimo ir miestelio muzikavimo dalimi, jie buvo kviečiami ne tik į vestuves, krikštynas, gegužines, bet ir į katalikiškas laidotuves, kur variniais pučiamaisiais taip pat sovietmečiu grotos šventų giesmių melodijos, ne tik palydint velionį į amžinojo poilsio vietą, bet ir budint prie jo. Dar ir šiandien varinių pučiamųjų garsus galima išgirsti tradicinėse žemaitiškose laidotuvėse, kur atliekami Žemaičių Kalvarijos kalnai ir kitos šermeninės giesmės bei šv. Onos, šv. Roko, šv. Marijos Magdalenos ir kitų titulinių atlaidų metu. Varinių instrumentų skambesys, ypač atliekant Žemaičių Kalvarijos kalnus, yra tapęs net ir žemaitiškumo simboliu.

* Paskaita „Gyvosios instrumentinės muzikos tradicijos Suvalkijoje pristatymas (veiklos istorija)“. Lektorė Nijolė Černevičienė.
Praktinis edukacinis užsiėmimas „Suvalkietiško kankliavimo tradicija“. Veda Nijolė Černevičienė, Jaunius Vylius
ĮĖJIMAS NEMOKAMAS
Festivalio programa: http://ktkc.lt/tarptautinis-folkloro-festivalis-atataria-lamzdziai/atataria-lamzdziai-programa/

Atnaujinta 2019 06 03