Dainuokim: Vėlinių vakarynos su ,,Žaisa” ir ,,Jotija”

Dainuokim: Vėlinių vakarynos su ,,Žaisa” ir ,,Jotija”

2024-11-06 19:00:00

  • 2024 m. lapkričio 6 d. 19 val.
  • Kauno tautinės kultūros centre, A. Jakšto g. 18
  • NEMOKAMAI

Naktimis vis dar giedrą Paukščių Taką perbraukia ugniniai brūkšniai. Sakoma: „Žvaigždelė krinta – žmogus mirė”. Taip ir krentantys lapai, griebiantis gruodas pažymi artėjančias Vėlines, kviečia užžiebti žvakių ugneles, susišildyti, apsivalyti, pamąstyti.

Senajai mūsų kultūrai būdinga, kad atvėsus orams ir pasibaigus didiesiems lauko ūkio darbams, žmonės vakarus leisdavo vis kituose namuose, dirbdami ramius darbus, dainuodami, bendraudami.

Kviečiame įsijungti į šią tradiciją ir kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį vakaroti jaukiuose Kauno tautinės kultūros centro namuose, vakaronėse „Dainuokim“, kur kaskart svečiuosis vis kitas folkloro ansamblis.

Pirmoji vakaronė, skirta Vėlinėms – jau lapkričio 6 d. 19 val., Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakšto g. 18). Dainuoti kartu pakvies Kauno folkloro ansambliai „Žaisa“ ir „Jotija“.

Pasidainavimų vakarynose kiekvienas yra dalyvis, todėl dainuosime visi kartu. Mielai išklausysime ir Jūsų pasakojimų, mįslių, padavimų ar atsiminimų apie Vėlines.

Plačiau apie pirmųjų vakarynų temą – Vėlines:

Dangaus skliaute, perkopusi aukščiausią tašką, saulė vis mažiau šviesos siunčia žemei, o augalas, pabaigęs savo šviesų žydėjimą, brandina užmegztą vaisių, taip pats sunykdamas („nokti“ – „nykti“). Artėja rudeninis vasaros virsmas į žiemą. Po keturių mėnesių švenčiamos mirties motyvais dvelkiančios Vėlinės-Ilgės. Švenčiamos, žinoma, ne mums įprasta džiūgavimo prasme, bet ta šventaja, sakraliaja, kuomet nugrimstama į rimtį, į apsivalymą, į vidinius apmąstymus ar net liūdesį.

Vėlinėse liūdesys yra natūralus – rudens metas ir mirusiųjų prisiminimas žmogaus sielą savaime nuteikia šiai emocijai. Tačiau jei jausime vien mirusiųjų prisiminimo sukeltą netekties liūdesį, kyla pavojus, jog taip ir nepasieksime Ilgių sakralumo, teliks profalinė šventės plotmė. Rudens ir prisiminimų apie artimųjų netektį liūdesyje turime siekti pajusti savyje ilgesį kažko labai tolimo, bet iki širdies skausmo artimo. Tai – žmogaus versmės, Amžinosios Tėvynės, tikrosios savo esmės ilgesys.

Pagal A. Žarskaus mintis iš knygos „Rėdos ratas“.


📸 Renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti skelbiami viešai.

Atnaujinta 2024 10 23