Paukštis Velykis

Lietuvių gyvenime paukščiai, kaip ir kituose kraštuose, nuo seno užima reikšmingą vietą – su paukščiais susiję įvairūs mitologiniai vaizdiniai, apeigos, šventės. Sakoma, paukščiai ne tik pavasario šaukliai, bet ir Velykų pranašai. Tarytum atneša ant savo sparnų išsigelbėjimą žmogui nuo šalčio ir bado. Todėl jis buvo sudievintas, laikytas žmonių geradariu.

  Po žiemos pirmą kartą pamatę paukštelio pėdeles sniege, žmogus senovėje ant kiaušinio įrėždavo ženklus – tris brūkšnelius. Buvo tikima, kad tokie kiaušiniai turi ypatingų galių:  suteikia jėgų, apsaugo nuo ligų, kerų ir kitokių nelaimių. Trečia Velykų diena vadinama gegužės šventė, jaunimas žaidžia gegužę. Kitados manyta, kad gegutės balsu pati likimo deivė Laima prabylanti. Iš čia ir tikėjimas, kad ji galinti likusius gyvenimo metus ar įsigysimus turtus skaičiuoti. Gal Velykis paukštelis yra gegutė?

„Laukdavom Velykio. Langus palikdavom atdarus. Prisirinkdavom žalumynų iš miško, rūtelių… Skarelas suvyniojam, rūtelėm apdedam, kad kuo gražesnė gūžtelė būtų, Velykis atlėktų, daugiau kiaušinių atneštų. Velykis paukštis ir įskrenda per langų.“ (Moliūnų k., Pasvalio r.)

Lietuvių tautodailėje paukštelis yra labai mėgiamas. Jis dažnai vaizduojamas įvairiuose dirbiniuose: rišamas iš šiaudų, karpomas iš popieriaus, lipdomas iš molio, neretai galima pamatyti drožiniuose, koplytėlėse, drabužių puošyboje, ir, žinoma, marginami kiaušiniai. Dovanodamas kitam paukštelį ar numargintą kiaušinį žmogus linki gero. Savo rankų darbo čiulbuonėlius galima pakabinti kambaryje virš stalo, kad laimę neštų, ir virš kūdikio lopšio, kad šis greičiau nurimtų.

Parengė KTKC metodininkė Eglė Vindašienė

Literatūra ir šaltiniai:
„Velykų rytą lelija pražydo“, LLKC, Vilnius, 2006
„Velykėlės riduolėlės“ KTKC, Kaunas, 1994
Nuotrauka – Gytės Baltramonaitytės, tautodailinkės Eglės Vindašienės karpiniai