Šv. Agotos diena

Šv. Agotos diena

Vasario 5 d. švenčiama šv. Agotos diena. Ši šventoji buvo labai populiari tarp kaimo žmonių, jos skulptūros buvo keliamos į stogastulpius, koplytstulpius bei koplytėles. Tikėta, kad šv. Agota apsaugos namus nuo perkūnijos bei kitų nepageidaujamų atmosferos reiškinių, gaisrų ir kitokių nelaimių. Šią dieną bažnyčiose buvo ir tebėra šventinama duona, kartais ir druska bei vanduo. Šv. Agotos dieną pašventinta duona naudota labai plačiai – linų derliui didinti, bičių spiečiui privilioti, apkerėtiems, nužiūrėtiems gyvuliams gydyti, akių ligoms bei kūno žaizdoms gydyti ir pan. Tačiau plačiausiai šv. Agotos duonelė naudota ugniai suvaldyti, gaisrui gesinti. Tikėta, kad šios duonos reikia padėti ant krosnies, tai „ugnis iš namų neišeis“, tai yra nekils gaisras. Dėl šios priežasties kai kur Lietuvoje šv. Agotos dieną stengdavosi nekurti krosnies, o jei prisireikdavo užkurti, į ją įberdavo šventintos druskos. Dažniausiai šv. Agotos duona metama į gaisrą, siekiant, kad ugnis užgestų arba bent jau nepersimestų į kitus pastatus. Šv. Agotos duona, apnešus ją tris kartus aplink gaisravietę, būdavo nunešama toliau nuo pastatų ir padedama, tikint, kad vėjas pūs į tą pusę. Vyraujant mediniams pastatams, apsauga nuo gaisrų buvo labai svarbi. Šiuo metu gaisrų pavojus mažesnis, tačiau atsirado kitų grėsmių, nuo kurių apsisaugoti tikimasi turint šv. Agotos duonelės. Ją žmonės nešiojasi piniginėse, vežiojasi mašinose, tikėdamiesi apsisaugoti nuo vagysčių, avarijų ir kt. nelaimių

Atnaujinta 2018 03 04