Lietuvos valstybės atkūrimo diena (Vasario 16 –oji)

Lietuvos valstybės atkūrimo diena (Vasario 16 –oji)

XXI amžiaus pradžioje Lietuvos šventiniame kalendoriuje surasime kelias lietuvių valstybingumo tradicijas pažyminčias šventines datas. Liepos 6 d. minima LDK Mindaugo karūnavimo – Valstybės diena. Ji mums primena Lietuvos įtraukimą į krikščioniškųjų Vakarų valstybių pasaulį. Kovo 11-oji žymi gebėjimą išsiveržti iš sovietinės imperijos gniaužtų 1990 metais, o diena, kai visuotiniu referendumu buvo priimta naujoji Lietuvos Respublikos Konstitucija – spalio 25-oji – liudija teisinius šiuolaikinės valstybės pamatus. Tačiau nė viena iš minėtų švenčių Lietuvos žmonių sąmonėje neturi tokios reikšmės kaip Vasario 16-oji, Valstybės atkūrimo diena. Vasario 16-oji visą sovietinį laikotarpį išliko svarbiu lietuvių istorinį ir tautinį tapatumą konstruojančiu veiksniu tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Remiantis sociologų atliktomis apklausomis, ir mūsų dienomis beveik pusė Lietuvos gyventojų Vasario 16-osios šventę įprasmina kaip valstybingumo tradiciją. Komentuodamas apklausos rezultatus, istorikas A. Kasparavičius teigė: „Lietuviai puikiai suvokia, kad šiuolaikinės Lietuvos valstybės pamatai buvo padėti 1918 m. vasario 16 d., tuo tarpu 1990 m. kovo 11 d. mes tiesiog išsilaisvinome iš sovietų okupacijos ir sugrįžome prie senų idealų – nepriklausomos, tautinės valstybės“.
Visos valstybinės šventės paprastai pasižymi oficialių renginių gausa. Tai galioja tiek tarpukario šventiniams renginiams, tiek šiuolaikinei Lietuvai, tiek po pasaulį pasklidusių lietuvių bendruomenių minėjimams. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose šalia oficialių politinio ar karinio elito minėjimų buvo ir tebėra populiarios įvairių organizacijų ir bendruomenių eisenos. Pagrindinis tokių eisenų akcentas – valstybės vėliava, nešama eisenos priekyje. Eisenoje dalyvaujančios organizacijos ir bendruomenės taip pat neša savo vėliavas. Trispalvėmis tądien pasipuošia ir miestų bei miestelių namai. Tarpukario Lietuvoje buvo labai mėgstami pučiamųjų orkestrai be kurių neapsieidavo nė viena šventinė eisena. Mažesniuose miesteliuose, mokyklose Vasario 16-ąją taip pat vykdavo ir vyksta minėjimai. Vienas svarbiausių Vasario 16-osios šventės momentų – pagarbos atidavimas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Tarpukario Lietuvoje šventiniuose renginiuose daug dėmesio būdavo skiriama Nepriklausomybės kovų dalyviams – savanoriams. Jie būdavo kviečiami į iškilmingus minėjimus. Miestų ir miestelių renginiuose svarbų vaidmenį atlikdavo vietos šaulių organizacijos. Jų nariai visuomet dalyvaudavo šventiniuose Vasario 16-osios renginiuose, šventinėse rikiuotėse, o pasilinksminimuose grodavo šaulių orkestrai. Sovietų valdžia stengėsi išnaikinti bet kokį buvusio Lietuvos valstybingumo pėdsaką ir įtvirtinti komunistinio režimo simbolius. Okupuotoje Lietuvoje buvo neįmanoma viešai paminėti Vasario 16-osios, tačiau šventės ir tautinio valstybingumo vertybių sovietų ideologams nepavyko ištrinti iš Lietuvos gyventojų atminties. Vasario 16-oji buvo ir toliau minima po visą pasaulį pasklidusių lietuvių. Šią dieną lietuvių bendruomenės surengdavo iškilmingus minėjimus su oficialiomis kalbomis, šventiniais tautinių kolektyvų koncertais ir iškilmingomis vaišėmis. Trispalvės Lietuvoje vėl pasirodė kartu su Lietuvos atgimimo sąjūdžiu, o 1989 metais pavyko pasiekti, kad Vasario 16-ąją tuometinė valdžia paskelbtų nedarbo diena. 1990 metais Vasario 16-oji jau buvo įteisinta kaip Nepriklausomybės diena. O tų pačių metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl švenčių dienų“ Vasario 16-ajai buvo suteiktas valstybinės šventės – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos statusas. Šiandieną Vasario 16 dienos minėjimuose persipina tarpukariu sukurtos ir valstybės dabartį atspindinčios šventinės tradicijos.

Atnaujinta 2018 03 04