Devintinės

žiūrėti- SENIEJI PAPROČIAI

Devintinės – dar viena svarbi pagal šv. Velykų datą kilnojama krikščioniška šventė, skirta Švč. Kristaus Kūnui ir Kraujui pagerbti. Liaudiškas šios šventės pavadinimas – Devintinės – siejasi su tuo, kad ji švenčiama devintąją savaitę po šv. Velykų. Dažnai ši šventė vadinama tiesiog Dievo kūno švente, Žemaitijoje – Vainikais. 1925 m. priimtame Švenčių ir poilsio įstatyme Devintinės reglamentuotos kaip šventinė nedarbo diena. Bažnyčiose Devintinių dieną vyksta atlaidai – religinės šventės dalis, skirta pagarbinti Švč. Sakramentui. Būtinas šventės elementas – iškilminga procesija. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Devintinių procesijose dalyvaudavo ir Lietuvos valstybės vadovai, kariuomenės karininkai, įvairių organizacijų atstovai. Devintinių procesijos buvo populiarios Vilniuje. Jų metu gatvės ir namai būdavo papuošiami žalumynais, gėlėmis, kaspinais. Neatskiriama procesijų dalimi buvo gatvėmis keliaujantys gyvieji paveikslai, inscenizuojantys krikščionybei svarbius įvykius. Ši tradicija ilgainiui nunyko, o XX amžiaus pradžioje tokias procesijas Vilniuje bandyta vėl gaivinti.
Švč. Sakramentui pagerbti skirtos procesijos buvo labai mėgstamos ir senajame Lietuvos kaime. Lietuvos bažnytkaimiuose ir miesteliuose į paskutiniąją Devintinių procesiją visada suplaukdavo minios žmonių. Daugelis Devintinių tradicinių papročių panašūs į Sekminių. Kaip ir per pastarąsias, per Devintines kai kuriose Lietuvos vietose buvo paplitusi tradicija apkaišyti sodybos vartus, namus berželiais, kitais žalumynais, iš augalų nupinti bromus (vartus). Taip pat kai kuriose Lietuvos vietose piemenys vainikuodavo melžiamas karves lapų vainikais, o už tai šeimininkės jiems atsidėkodavo sūriu, kiaušiniais, sviestu. Į atlaidus buvo nešamasi žolių vainikų, nupintų iš įvairių rūšių žolelių, dažniausiai vaistažolių, tikint, kad pašventintos jos įgauna ypatingos gydomosios galios nuo įvairių ligų ir apsaugo nuo perkūnnijos. Žmonės stengdavosi iki Devintinių pabaigti visus svarbiausius pavasarinius žemės ūkio darbus. Tikėta, kad po Devintinių juos atlikti bus per vėlu.
Devintinių šventimo tradicija šiuo metu smarkiai nunykusi. Rengiami tik Devintinių atlaidai. Šios, kaip ir daugelio kitų katalikiškų švenčių, nuosmukiui didelės įtakos turėjo religiniai suvaržymai ir ateistinis auklėjimas sovietmečiu bei visuomenės pasaulietiškėjimas.