Rankšluostėlis mano gražiausias Mano močiutės mylimiausios. Austas iš linelių Augintų daržey.

„[...] Dovinė, užsidaręs bažnyčioje, ką nors taisydavo arba klėtelėje skaptuodavo savo šventuosius. Kunigo Paukštės šešėlyje vėl atgijo Dovinės širdyje menininkas, didžiojo kūrėjo talkininkas, vėl jis pradėjo su didele meile ir rūpesčiu dirbti." /K.Boruta/

Nuo neatmenamų laikų žmonės verpė, siuvo, audė. Mano prosenelė - žemaitė ir be galo mėgo austi. Ji turėjo keturnytes stakles ir audė kapas. Ypatingai gražios – austos lovatiesės. Žemaitiškos lovatiesės išsikiria savita audimo technika, spalvine gama, raštais. Muziejaus fonduose saugomos keturiasdešimt trys šio regiono lovatiesės. [...]

2019 m. viešėdama Rygoje vienoje latvių galerijoje aptikau kepimo formeles. [...] Turime krosnelę, o vaikams kepti labai patinka, tai vaikams nupirkau neįprastų lauktuvių. Dėžutėje radau lankstinuką su SIMBOLIŲ reikšmėmis ir net kepimo receptu. Kadangi šie simboliai gyvi ir lietuvių tautoje, tai ir pasitarnavo priemone vaikams ir tėveliams netradiciškai priminti apie jų reikšmę. Vaikai patys rinkosi, kokį ženklą keps. Vyresni vaikai kepė po kelis. Vaikai klausinėjo, ką reiškia jų simboliai. Ant servetėlių vaikai nešė sausainius tėveliams ir mokė juos sakydami ,,ŽIRGELIS", ,,ŽALTYS", ,,KRYŽELIS" arba ,,AUŠRINĖ". O aš linkėjau jų namams, šeimoms sveikatos, išminties, meilės ir šviesos.

[...] Ją mano prosenelis išdrožė mano seneliui tarpukario laikotarpiu. Su klumpėmis apskritai neleisdavo vaikščioti bet kur ir bet kada. Kiek man pasakojo, tokiu apavu buvo galima eiti į bažnyčią, mokyklą, svarbų renginį, nes tuo metu klumpės iš tiesų buvo prabanga. Kadangi medžio drožinėjimas buvo prosenelio mėgstamiausia veikla, tai jis išdrožė dar vieną klumpių porą ir senelis į mokyklą galėjo eiti įsispyręs į senas klumpes.[...]