Šioje nuotraukoje, kuri išspausdinta 1980 03 27 Raseinių rajono laikraštyje „Naujas Rytas“, pavaizduotas mano prosenelis Juozas Lauraitis, kuris apie 50 metų dirbo vairuotoju.
Jis gimė 1935 metų kovo 19 dieną Tverijoniškės kaime, Tytuvėnų apskrityje (dabartinis Raseinių rajonas). Kai 1941 metais prasidėjo antrasis pasaulinis karas, jam buvo 6 metai. Prosenelis dažnai prisimindavo, kaip vokiečių kariai gaudydavo vištas, o jie, vaikai, rinkdavo gražias, tuščias konservų dėžutes.
Prosenelio šeima buvo kumečiai – samdomi dvaro darbininkai, gyveno dvaro sodybos pastate – kumetyne. 1943 metais prosenelis pradėjo lankyti Breckių pradinę mokyklą (dabartinis Raseinių rajonas, Breckių kaimas, likusi tik viena sodyba). Vienoje patalpoje mokėsi visi 1–4 klasių mokiniai. Keturias klases baigė tik 4 mokiniai: jis, sesuo Onutė Lauraitytė, mano prosenelė Juzė Rupeikaitė ir jos brolis Bronius Rupeika.
Prosenelis į mokyklą eidavo pėsčiomis per beržyną apie 2 kilometrus. Kad būtų patogiau nešti sąsiuvinius ir elementorius (knygas), iš faneros susikalė dėžę, į tą pačią dėžę mama įdėdavo maisto – duonos, užteptos užkulu (rūkytais taukais). Kai kas neturėdavo net tokio maisto. Mokytis nelabai buvo kada, reikėdavo padėti tėvams ūkyje: į turgų nešdavo parduoti kiaušinius, ravėdavo daržus, grėbdavo šieną ir prižiūrėdavo gyvulius. Mamai padėjo prižiūrėti dvi jaunesnes seses ir brolį. Rudens apavas buvo klumpės, o žiemos – vyžos. Didžiausia pramoga žiemą buvo čiuožinėti ant ledo su viena, paties pasigaminta pačiūža. Ji buvo iš kibiro lanko, pritaisyto prie medinės lentelės.
Būdamas apie 15 metų, nebaigęs 5 klasių, prosenelis išėjo mokytis traktoristu. 1941 m. buvo pradėtos steigti MTS – mašinų traktorių stotys (jos turėjo žemės ūkio mašinų, bet neturėjo žemės). Vienoje tokioje, Tytuvėnų MTS, prosenelis Juozas ir baigė traktoristų kursus. Grįžęs į savo kaimą – Sandravos kolūkį – kurį laiką vairavo traktorių. Paskui jį išsiuntė į Kauną mokytis vairuotoju. Baigęs šiuos mokslus, įsidarbino Tytuvėnų rajono kinofikacijos skyriuje „šoferiu motoristu“ – kaimuose rodydavo kino filmus. Iki pašaukimo tarnauti, „šoferiu“ (vairuotoju) dirbo Sandravos kolūkyje Pasandravio kaime (Pasandravys – kaimas Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Pagojukų seniūnijoje, 15 km nuo Raseinių. Pro kaimą teka upė Luknė ir jos intakas Sandrava. Poeto Maironio gimtinė).
Prosenelis trejus metus tarnavo sovietinėje armijoje Samarkando mieste, Uzbekistane. Tarnyboje taip pat vairavo mašiną ir vežiojo dalinio vadą. Po tarnybos Juozas Lauraitis grįžo į savo gimtą Sandravos kolūkį, vedė klasiokę Juzę Rupeikaitę. Susilaukė dukros Zitos (mano močiutės – mamos mama).
Prosenelis Juozas vairuotoju dirbo visą gyvenimą – iki 1995 metų. Buvo darbštus, gerbiamas žmogus. Apie jį rašė laikraštyje, turėjo padėkų ir ženklelių už gerą darbą. Būdamas pensijoje prižiūrėjo bites, labai mylėjo gyvulius – laikė kiaules, ožkas, triušius. Turėjo draugą katiną Kuką ir ....traktoriuką. Aš dažnai jį lankydavau ir padėdavau ūkyje. Prieš metus mano prosenelis Juozas iškeliavo Amžinybėn.