KONKURSAS: VIRTUALUS ETNOGRAFINIŲ DAIKTŲ MUZIEJUS

Namų audimas; medvilnė, linas; servetinis audimas katpedėlių raštais; 176x41 cm; kilmės duomenų nėra; saugoma KTKC.

Namų audimas; medvilnė, linas; servetinis audimas langeliais; 180x44,7 cm; kilmės duomenų nėra; saugoma KTKC.

Namų audimas; medvilnė, linas; keturnyčiai dimai; 194x42 cm; kilmės duomenų nėra; KTKC nuosavybė.

Fabrikinė gamyba; vilna; keturnytis, įkypas ruoželinis audimas; languotas raštas; juoda, balta, šviesiai žalia spalvos; 159x151 cm; kutai 13 cm; kilmės duomenų nėra; KTKC nuosavybė.

Namų audimas; linas; keturnytis, įkypas ruoželinis audimas; languotas raštas; rusva, pilka, balta; 150x97 cm; dvipalis; apnerti kraštai vąšeliu; kilmės duomenų nėra; KTKC nuosavybė.

Fabrikinė gamyba; vilna; keturnytis, įkypas ruoželinis audimas; languotas raštas; juoda, balta, pilka, raudonai ruda, žalia spalvos; viena pusė velta; 150x148 cm; kutai 10 cm; kilmės duomenų nėra; KTKC nuosavybė.

„Prieš keletą metų į mūsų darželį atkeliavo didelė dovana – girnos. Jos autentiškos, iš Aukštaitijos regiono. Darželiui girnas surado ir padovanojo tėtis Giedrius. Mes iki šiolei jam labai dėkingi. Girnos senos, matyt, ne vienai kartai tarnavusios. Joms išjudinti neužtenka vien vaikelių rankų, reikia ir suaugusiųjų jėgos. Po tokiomis girnomis tikrai būtų galėjęs apsigyventi senovės baltų namų Dievas – Pagirnis. Ir dabar girnos savo vietą darželyje suradusios, dažnai vaikiškais balsais kalbinamos. Nuostabu, kad tokios senos girnos gali įkvėpti ir suaugusiuosius, ir vaikus daugeliui nuostabių darželio veiklų: metų rato šventėms (Rudens derliaus šventei, Adventinei mugei), muzikavimui ir dainavimui - skambant malimo, kepimo dainoms mokomės atpažinti grūdus, nepamirštam ir žodyno turtinimo tarmiškais senoviniais žodeliais, patarlėmis, priežodžiais... Darželio vaikai žino, kad rankinės girnos, kuriose grūdai trinami tarp dviejų girnapusių, buvo didelis išradimas. Miltų rupumas priklausė nuo viršutinės girnapusės padėties. Malant rupiai, girnos buvo pakeliamos, o smulkiai – nuleidžiamos. Juk tai tikras stebuklų išgyvenimo laikas, kai sunkiu darbu susimali miltus, užraugi raugą, o tada visas darželis ir sava duonele pakvimpa." Nuotraukas ir žinias pateikė Kauno Valdorfo darželis "Šaltinėlis", 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Šis prietaisas buvo mano prosenelės. Mūsų giminėje atsirado maždaug XX a. pradžioje. Su juo galima verpti siūlus, o vėliau pasiūti gražiausius rūbus, audinius. Ratelis – medinis, koja minamas verpimo prietaisas. Susideda iš ritės siūlams, ratelio, rato, krėslo, paminos (ją verpėja mina koją ir taip suka ratą), trijų kojų. Verpimas buvo moterų darbas, verpta žiemos mėnesiais, po visų derliaus nuėmimo darbų. Manoma, kad į Lietuvą pirmieji rateliai atėjo iš Vokietijos. Kai kurie Lietuvos dvarai juos turėjo jau XVI–XVII amžiuje, o XVIII a. pirmoje pusėje jais verpė ir baudžiauninkės. Ratelis iš pradžių buvo retas ir brangus daiktas, todėl dar XIX amžiuje ne visoms valstietėms prieinamas." Nuotraukas ir žinias pateikė Urtė Raišytė (Palanga), 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

Ašinis lanktis - įtaisas siūlams į sruogas lenkti. Nuotrauką pateikė Urtė Raišytė (Palanga), 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

Namų audimas; keturnyčiai dimai. Nuotrauką pateikė Urtė Raišytė (Palanga), 2021 m. konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

Kočėlo, rumbės ir kultuvės istorija. Panevėžio lopšelio-darželio „Puriena" seklyčios eksponatai (1992 m.). Pateikė Loreta Jatautienė, Brigita Kačerauskienė. 2021 m. KTKC konkursas „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

Kuparas priklausė Birutei Papučkienei (1934-2004) iš Kupiškio r. Žinias ir nuotrauką pateikė A. Šnyraitė 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

Rištinių juostų autorė - Ona Deniušienė (g. 1954) iš Naujosios Akmenės. 2021 m. KTKC konkursas „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Rankšluostis turėjo daug paskirčių. Jį kabindavo laidotuvėse, dovanodavo krikštynoms, kad vaikelis būtų švarus. Be to, ant rankšluosčio padėdavo duonelę. Rankšluosčiai buvo audžiami iš lininių, balintų ir nebalintų siūlų, vėliau buvo naudojami medvilniniai siūlai. Raštai buvo panašūs kaip lovatiesių. Rankšluostį vadindavo abrūsu. Pagal rankšluosčio plotį ir ilgį galima nusakyti jo amžių. Kuo rankšluostis senesnis, tuo jis siauresnis ir ilgesnis. Mano prosenelės austam rankšluosčiui yra apie 100 metų. Rankšluosčių raštai buvo įvairūs: langeliais, stulpeliais, dryželiais, galuose pagražinti nėriniais. Rankšluosčių galai dažniausiai užbaigiami rankų darbo medvilniniais arba lininiais mezginiais ar kutais, kartais rankšluosčių galuose įaudžiami metai, posakiai, dainų žodžiai, išsiuvinėjami inicialai, gėlės, spalvoti raštai. Prosenelė Natalija Rinkūnienė gimė 1903 m. Molėtų rajone, Avilčių kaime, Rankšluosčiai išausti XX a. 3-7 deš." Žinias ir nuotraukas pateikė Agnietė Zalepūgaitė, 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Su kočėlais mūsų prosenelės lygindavo ir minkštindavo lininius ir kitokius audeklus. Pagalvės ar patalų užvalkalas, paklodė, rankšluostis ar koks lovos užtiesalas buvo kelis kartus sulenkiamas į siaurą juostą ir suvyniojamas ant kočėlo. Audeklas turėjo būti be jokios raukšlelės. Tada tą ritinį dėjo ant stalo ir ta rantyta lenta, stipriai paspaudžiant buvo ritinėjamas audeklas.Kočėlas Marijonos Fabijonavičienės (g. 1900 Telšių raj. Varnių sen. Burbiškių km.), kurį paveldėjo iš savo anytos Onos Fabijonavičienės." Žinias ir nuotraukas pateikė M. Siminauskaitė, 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

Lygintuvas „pruosas" - prietaisas drabužiams ir skalbiniams lyginti, kaitinamas žarijomis. Pateikėja - Valė Vilnienė (g. 1922) paveldėjo iš Rozalijos Mikalauskienės - Plungės r., Žemaičių Kalvarija. Nuotraukas ir žinias pateikė Milita Vikniutė, 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Mano senelis, Povilas Laucius, bezmėnu sverdavo grūdus, sviestą, vilnas ir kitus produktus, kuriuos veždavo į turgų parduoti." Žinias ir nuotrauką pateikė Osvaldas Laucius iš Salamiesčio 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Staltiesė buvo išsiuvinėta 1933-1934 metais Jauniškių kaime, Utenos apskrityje. Jos autorė - pradinių klasių mokytoja Marija Tauraitienė. Ji padovanojo staltiesę savo dukrai Mirgai Marijai Zakšiauskienei (taip pat mokytojai) 1963 metais. Dabartinė šio rankdarbio savininkė - technologijų mokytoja Loreta Kaulinienė. Ji šį reliktą gavo iš savo mamos 1987 metais. Nuo tada šventinėmis progomis staltiesė puošia mokytojos namus." Žinias ir nuotrauką pateikė G. Esmantaitė iš Utenos 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Šis medinis, aukštas ir laibas indas - muštokė (sviestamušė). Į ją supildavo suraugintą grietinę ir su minturiu mušdavo sviestą. Muštokės šeimininkė buvo Birutė Papučkienė (1934-2004) iš Puponių k., Kupiškio r." Žinias ir nuotrauką pateikė K. Šnyraitė 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Pirštines seneliui Kostui Šileikai numezgė močiutė Tamara Šileikienė iš Šiaulių." Žinias ir nuotrauką pateikė J. Surdokas 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Pati pasiuvau aukštaitiškus tautinius rūbus 2020 metų liepos-gruodžio mėnesiais. Kostiumas sukurtas pagal autentiškus drabužių pavyzdžius. Tautinius rūbus galima vilkėti per šventes, svarbius gyvenimo įvykius. Mano tautinius rūbus sudaro: pasijonis, sijonas, dveji marškiniai, dvi liemenės, galionas, juosta, prijuostė." Žinias ir nuotrauką pateikė A. Žaromskytė iš Kauno 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Kartu su etno klasės vaikais dažnai keliaujame pažinti savo krašto tradicijas pas vietos amatininkus, šviesuolius. Kartą mokėmės pasigaminti senovinius žaislus pas Varėnoje gyvenantį drožėją Algirdą Juškevičių. Labai džiaugiuosi, kad galėjau pats pasidaryti tokį smagų žaislą - burzgulį. Dabar jis mano mėgstamiausias žaislas." Žinias ir nuotrauką pateikė Ugnius Tamošiūnas iš Varėnos 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

Skrynia rasta Perlojos kaime, ornamentai atkurti pagal išlikusius fragmentus. Žinias ir nuotrauką pateikė U. Tamošiūnaitė iš Varėnos 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

Savininkė - Vilhelmina Marcinkevičienė (g. 1946, gyv. Zarasuose). Sviestmušė pirkta 1982 m. Buvo laikomos karvės, todėl namų sąlygomis buvo mušamas sviestas. Pristatė Solvita Jurevičiūtė (Zarasai), 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Rogutės yra Ado prosenelės, rogutėms apie 60 metų. Jos naudotos pramogoms bei žiemos darbams nudirbti". Pateikė Sandra Galinienė (Plutiškės), 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Lagaminą pristato Austėja Šukauskaitė (Kaunas), jis jai dabar priklauso. Lagaminą pagamino savo rankomis proprosenelis Dominykas Kijauskas (1901-1992), Vilkaviškio r., Kaukalnio k. Lagaminas šiuo metu yra namų puošmena ir relikvija. Jame saugiai guli senos lėlės." Pateikta 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

„Gelda įsigyta maždaug 1965 metais Raseinių rajone, Viduklės miestelyje. Gelda buvo naudojama maišyti tešlai, skerdienai sudėti." Pasaką su geldos panaudojimu pristatė Telšių lopšelio-darželio „Eglutė" vaikai ir jų auklėtojos Jurgita Nagienė, Regina Ragauskienė, 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

Prosenelė - Kostancija Dereškienė (g. 1924), gyveno Marijampolės rajone, Smalinyčios kaime, daiktai sukurti prieš 80 metų, paskirtis - namų puošyba ir naudojimas buityje. Pristatė Lina Jasunskytė (Kaunas), 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

Šimtametė Karolio proprosenelio kėdė - šeimos saugoma relikvija. Ši kėdė garbingai keliauja iš kartos į kartą, taip primindama giminės istoriją ir šaknis, o ją saugojantys kėdės paveldėtojai išdidžiai ja rūpinasi. Pristatė Karolis Varanauskas (Vilnius), 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".

Sodo kūrėja - tradicinių amatų meistrė, Zita Kumpelienė (g. 1956, Vabalninke, Biržų r.). Sodas sukurtas 2020 metais kaip namų puošybos elementas, parodų eksponatas, dovana. Pristatė Kornelija Šukytė (Biržai), 2021 m. KTKC konkursui „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...".