Dalyvauk konkurse, prisek savo medžiagą

Dalyvauk
+ - Ieškoti
Šeimos relikvijos knyga
Augustė Urbonaitė
7
Ignalinos rajono Didžiasalio ,,Ryto'' gimnazijos Dūkšto skyrius
Čia yra mano šeimos relikvija, tai knyga ,,Katalikų vadovas''. Ši knyga yra 1929 metų ir ji yra lenkų kalbos. Ji mano šeimai atiteko iš mano pro pro senelio.
Dainių-Dundulių herbas
Jovaras Dainys-Dundulis
2
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija
Mano giminės herbas. Gedimino pilis reiškia meilę Lietuvai. Televizijos bokštas – mūsų visų Lietuva. Upė reiškia mūsų giminės gerumą. Medžiai reiškia geriausią ir laimingiausią mūsų giminę, gyvenančią Lietuvoje.
Šeimos herbas
Austėja Urbonaitė
1
Ignalinos r. Didžiasalio ,,Ryto" gimnazijos Dūkšto skyrius
Čia mano šeimos herbas, savo tėtį Šarūną nupiešiau ąžuolu, nes jis simbolizuoja stibrybę, mamą Gražiną nupiešiau kregžde, nes ji simbolizuoja laimę ir rūpestingumą, sesę Augustę nupiešiau kaip paslaptingąją miško gilumos musmirę, nes ji yra meniška, paslaptinga ir svajoklė, savo broliuką Adomą pavaizdavau oboliu, nes jis yra kaip pirmasis Dievo kurinys (beje, mano antrasis vardas yra Ieva), na o save, Austėją pavaizdavau kaip bitutę, nes Austėja yra bitučių globėja.
Janytės artimieji
Rusnė Marcinkevičiūtė
7
Kaišiadorių r. Kruonio gimnazija
Janė Bernotienė mūsų Kruonio seniūnijos nusipelniusi kultūros darbuotoja, dramos būrelio vadovė, daug bendraujanti su vaikais. Todėl panorome pažiūrėti, kaip ji atrodė vaikystėje, kokie žmonės ją supo tuo metu. Tai nėra konkursinis darbas
Goštautų giminės heraldika
JONAS ADOMAVIČIUS
3
Zarasų "Santarvės" pradinė mokykla
Aš esu Jonas Adomavičius, senos Lietuvos didikų Goštautų giminės palikuonio Vytauto Goštauto anūkas. Mano šeimoje saugomame Goštautų giminės medyje, kurio ištakos siekia 1215 m., skaičiuojant nuo ~1400 m. aš esu aš esu ~21 kartos atstovas. Noriu Jums pristatyti Goštautų giminės herbą – „Abdank“.
Mano šeimos istorija
Nojus Pajarskas
6
Kupiškio r. Subačiaus gimnazijos Jono Černiaus Noriūnų skyrius
Tai mano giminės istorija Mano giminės istorija Mama Emilija Balnaitė -Štaupienė, Kazio. Mamas tėvai: Kazys Balna ir Agota Balnienė (buvusi Dovitkaitė) gyveno Kupiškio rajone. Noriūnų apylinkės, Byčių kaime. Prosenelė Agota gimė 1874 m., mirė 1918 vasario 4 d. nuo šiltinės. Prosenelis Kazys gimė 1865 m., mirė 1918 m., nuo šiltinės. Be šeimos maitintojų liko šeši vaikai: Jonas, Povilas, Ona, Uršulė, Pranas ir Emilija. Jonui tuomet jau buvo septyniolika, todėl jis ėmėsi šeimos galvos vaidmens. Jis visus išskirstė, ką bernaut, ką ganyt, ką tarnaut. Mano močiutei Emilijai buvo tik 5 metukai. Ją auginti nutarė Augustas Zuozas, kuris savo vaikų neturėjo. (gimė 1858 m., mirė 1947 m., sulaukęs 79 metų). Prosenelės brolis Jonas, buvo neįgalus, savo šeimos neturėjo. Paskutinius metus gyveno Puponių kaime. Kiek pamenu iš senelių pasakojimų, kad kai Jonas mirė, laidotuvėms susidėjo visi giminės ir palaidojo prie Balnių giminės Kupiškio senosiose kapinėse. Vėliau šeimos vieta buvo panaikinta, ten palaidota kažkokio architekto giminės. Prosenelės brolis Povilas gyveno Kupiškyje, užaugino 4 vaikus.(Adelę, Tautvilą, Bronę ir Bronių.) Prosenelės sesuo Ona buvo ištekėjusi už Povilo Baltušio (1905-1941), kuris 1941 m. buvo nekaltai sušaudytas. Vėliau jo kūnas buvo iškastas ir perlaidotas Kupiškio laisvamanių kapinėse. Giminės atpažino Povilą pagal rankose turėtą ryšulėlį su maistu. Tetulė Onytė gyveno iki 1986 m. birželio 13 dienos. Jos vaikai: vyriausioji Marytė gimė 1932-07-18, mirė 2016-06-13. Turėjo du vaikus: Almą ir Alvydą. Tautvilas gimė 1934-12-24, gyveno su mama, žuvo avarijoje 1957-10-16. Savo šeimos sukūręs nebuvo. Rimantas Baltušis mirė 7 metų, po sunkios ligos. Jurius Baltušis su žmona Emilija užaugino du sūnus Algį ir Rimantą. Irena- Genovaitė Baltušytė turi sūnų Edvardą ir dukrą Iriną. Prosenelės sesuo Uršulė nebuvo ištekėjusi, vis kažkur tarnavo. Prosenelės brolis Pranas Balna žuvo kare 1942 m., liko žmona ir dukra Pranutė. Šioje šeimoje buvo dar mažylis , kuris mirė tą pačią dieną, kai žuvo tėtis, Mano seneliai Emilija Balnaitė ir Antanas Štaupas susituokė 1937 metais sausio 31 dieną Palėvenės bažnyčioje. Močiutė Emilija Balnaitė- Štaupienė, Kazio gimė 1913 m. kovo 20 dieną Byčių kaime. Senelis Antanas Štaupas, Domo gimė 1909 m. kovo 14 dieną, Biržų rajone Šukonių kaime. Senelio šeimoje augo 6 vaikai: Jonas, Lionginas, Pranutė, Antanas, Petras, Onytė. Senelio brolis Jonas buvo išsilavinęs žmogus, baigė net du aukštuosius. Gyveno Kaune. Žmona buvo mokytoja, o jis-studentų atstovybės pirmininkas, dirbo teisininku. Prasidėjus karui, 1941 m. vasarą, buvo ištremti į Sibirą. Šeima buvo išdraskyta. Jonas ištremtas į Sverdlovsko sritį, Nižnij Tagilo stotį, Gori gyvenvietę. Brigadoje kur dirbo senelio brolis iš bado ir šalčio kiekvieną dieną, kuri nors gyventoją parnešdavo ant neštuvų, Apie tai parašyta knygoje ,,Ne vien medžiai miršta stovėdami”. Jonas lageryje ir mirė. Jo žmonos likimas nežinomas. Kitas senelio brolis Petras buvo gydytojas. Kai atvažiuodavo aplankyti visada atveždavo lauktuvių. Senelio sesuo Pranutė buvo ištekėjusi už Jono Petrėno. Gyveno Klaipėdoje, Vabalninke vėliau Panevėžyje. Užaugino 6 vaikus: Vytautą, Algį, Joną, Genutę, Irutę, Dalią. Kai kurie iš jų jau mirę. Senelio sesuo Onytė buvo ištekėjusi už Petro Mačiuko. Mirusi, palaidota Krinčino miestelyje, Pasvalio rajone. Užaugino 2 vaikus, sūnų Vaidą ir dukrą Gražiną. Senelio brolis Lionginas gyveno Šakiuose. Užėjus karui slapstėsi. Jo žmona Vėrutė ir sūnūs Jonas bei Antanas buvo išvežti į Sibirą. Liongino tuomet namuose nebuvo, todėl jis liko gyventi Lietuvoje. Senelio sesuo Grasilda nebuvo ištekėjusi, gyveno Šukionyse. Mūsų tėvai Antanas Štampas ir Emilija užaugino 6 vaikus. Vilius (1938-2011) gyveno Aukštupėnuose. Žmona Nijolė, sūnus Vilmantas, dukra Jolita. Anūkės Vesta, Kotryna, Goja. Stasys (1939 m.) gyvena Kupiškyje, jo žmona Bronė (1939 m,) Irutė gimusi 1940 m. gyvena Panevėžyje. Aldona gimė 1943 m. Danutė gimė 1948 m. Nastutė gimė 1951 m.
Giminės herbas
Paulina Nikita Bovainytė
7
Kauno r. Lapių pagrindinė mokykla
Giminės herbas Mano šeimos herbas sudarytas iš geltonos, raudonos, žalios ir juodos spalvų, bei iš šuns, ąžuolo lapų, letenos ir gilių simbolių. Kurie turi reikšmes ir simbolizuoja tam tikrus dalykus. Herbo skydas yra geltonas, perskeltas raudona įstriža linija. Geltono skydo perskeltose pusėse yra simboliai. Dešinėje pusėje, viršuje yra pavaizduotas juodas šuo kuris simbolizuoja ištikimybę, budrumą, pagalbą ir saugumą. Kairėje pusėje, apačioje yra pavaizduota juoda letena kuri simbolizuoja didybę ir stiprybę. Raudonos linijos viduje yra pavaizduoti trys žalios spalvos ąžuolo lapai kurie simbolizuoja ištvermę, nepriklausomybę ir jėgą, taip pat pavaizduotos ir trys žalios spalvos gilės kurios simbolizuoja nemirtingumą, sveikatą ir tvirtybę. Kiekviena herbe pavaizduota spalva turi savo reikšmę. Geltona reiškia kilnumą, darnumą ir saulę. Raudona reiškia šilumą, jėgą, narsą ir aistrą. Juoda reiškia išmintį, išsilavinimą ir eleganciją. Žalia reiškia sveikatą, viltį, grožį, laimę ir džiaugsmą.
Aš ir mano protėviai
Markas Pilinkus
5
KTU Vaižganto progimnazija
Tai yra mano giminės medis ir dalis įdomių faktų apie mano protėvius. Mano močiutė Janina studijavo pedagogiką ir aukštąją matematiką. Buvo Lietuvos raštijos pradininko Mikalojaus Katkaus muziejaus direktorė ir draugiško teismo pirmininkė. Močiutės senelių ir prosenelių giminės šaknys kilę iš Vokietijos. Mano senelio Petro tėtis buvo žymus tų laikų stalius ir karo veteranas. Mano senelio Rimanto tėtis Jonas ( mano prosenelis) buvo žymus kalvis, kaustydavo arklius, auksinių rankų meistras. Močiutės Vidos tėtis ( mano prosenelis ) buvo žymus batsiuvys. Žmonės pas jį atvažiuodavo iš visos Lietuvos pasisiūti batų. Močiutės Vidos mama ( mano prosenelė ) buvo žinoma audėja, ausdavo žmonėms iš įvairių miestų ir miestelių. Prosenelės gyvenimas buvo nelengvas. Tėtis Jonas buvo paimtas į karo nelaisvę. Tuo metu visi galvojo, kad žuvo, tačiau po kurio laiko grįžo gyvas. Mama Barbora ( mano proprosenelė ) gimdydama 5 vaiką mirė ir visi vaikai liko našlaičiai. Prosenelei Leokadijai tuo metu buvo 14 metų, tad jai teko išeiti tarnauti pas poną, to kaimo seniūną. Man labai patiko gilintis apie mano protėvių gyvenimą. Ateityje dar gilinsiu savo žinias apie savo giminės medį, nes tai labai įdomi, svarbi informacija mano ateities kartoms.
Giminės medis
Viktorija Strikaitytė
5
Panevėžio raj. Paliūniškio pagrindinė mokykla
Mano šeimos medis
Giminės medis
Kamilė Klimavičiūtė
8
Kupiškio r. Povilo Matulionio progimnazijos Šimonių skyrius
Mano šeimos medis
Giminės medis
Austėja Kvedaravičiūtė
5
Panevėžio raj. Paliūniškio pagrindinė mokykla
Mano šeimos giminės medis
Budrikių herbas
Petra Budrikytė
2
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija
Mano šeimos herbas! Ugnis reiškia, kad mano šeimai patinka raudona, oranžinė. Citrina reiškia, kad mano šeimai patinka rūgštus maistas. Žalia gėlė reiškia, kad mano šeimai patinka eiti į pievą. Jūra reiškia, kad mano šeimai patinka maudytis. O širdutės reiškia, kad aš myliu savo šeimą.
Mano šeimos istorija
Viltė Rimkutė
7
Pasvalio Svalios progimnazija
Mano šeimos istorija Vieną dieną paklausiau aš savo močiutės: „Ar tu prisimeni savo prosenelį?” ...Ir močiutė papasakojo įdomių dalykų apie giminę. Sužinojau, kad Petras Šimbelis, mano proproprosenelis, buvo barzdočius, užsiauginęs barzdą net iki krūtinės. Turėjo žmoną – mūsų proproprosenelę. Nugyvenęs 90 metų amželį iškeliavo Anapilin... Vienas iš Petro Šimbelio sūnų – Kazimieras (mano proprosenelis). Kazimieras buvo visų galų meistras – namus mokėjo statyti, o labiausiai garsėjo kaip labai geras linų brukėjas. Kai atėjo laikas tarnauti kariuomenėje, buvo išsiųstas į Sibirą. Tuo pat metu į tas pačias vietas iš Varšuvos nuo rusų kariuomenės pabėgo lenkų šeima, kuriai priklausė ir Marija Chmuraitė. Daili, aukšta mergina krito į akį Kazimierui ir jie pamilo vienas kitą. Pasibaigus tarnybai, parsivežė jis Mariją į Lietuvą. Su ja susilaukė net 9 vaikų (6 sūnų ir 3 dukrų). Sūnūs: Petras, Vladas (mano prosenelis), Kazimieras (žuvo Berlyne karo metu), Jonas ir Antanukas (mirė 13 metų, peršalęs ankstyvą pavasarį gaudydamas žuvis upėje). Dukros: Juzytė (mirė sulaukusi vos 3 mėnesių nuo infekcijos gerklėje) Genutė ir Marytė. Sunku buvo rusų okupacijos laikais, duonos paprastai negausi... Tekdavo paromis eilėse prie jos stovėti. Vieną žiemos naktį, o gal ankstų rytą, atsidarius duonos krautuvei, kilo susistumdymas. Stovėdamas eilėje mūsų brangus Kazimieras Šimbelis pastumtas paslydo ant apledėjusios žemės, parkrito ir stipriai užsigavo kelio girnelę. Uždegimas, karščiavimas, skubus vežimas Panevėžio ligoninėn, gangrena... ir mirtis. Šiandien mano giminaičiai labai puikiai sutaria, artimai bendrauja, turime įvairių tradicijų. Viena jų – kas 4 metus vykstantys giminės susitikimai. Susirenka, žinoma, ne visi. Bet mūsų senolė – Kazimiero dukra Genutė, visada dalyvauja. Jai jau 85 metai. Susirinkus prasideda pokalbiai, apsikabinimai, istorijos, nepamirštame mirusiųjų pagerbti tylos minute. Pasišnekučiavę, užkandę visi renkasi žaisti viktorinos apie mūsų prosenelius. Po viktorinos piname vainiką seniausiam giminės nariui, taip pat pildome giminės herbą, renkame mūsų pačius pačiausius (giminės linksmuolį, paveldo saugotoją ir daug kitų). Atėjus vakarui prisėdame prie ekrano, žiūrime nuotraukas iš ankstesnių susitikimų, dalinamės prisiminimais. Išaušus vidurnakčiui uždegamas laužas, visi linksminamės, šokame ir dainuojame. Mūsų susitikimai visada vyksta ypatingose vietose. 2018 metais susitikome mano prosenelio Vlado Šimbelio sodyboje. Buvo labai smagu ir įsimintina! Šią vasarą taip pat planuojame susitikti.
Baltrūnų šeimos herbas
Lukrecija Baltrūnaitė
2
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija
Aš herbe nupiešiau savo šeimą. Ramunės simbolizuoja meilę, gerumą. Balione pavaizduota stovyklavietė. Dar balione nupieštas ežeras ir palapinė, violetinis dangus. Viduryje tėtis ir mama. Dešinėje – aš su broliu, o kairėje – mano sesė. Dangus geltona ir oranžinis. Tai simbolizuoja teisingumą. Aš myliu savo šeimą.
,,Giminės herbas"
Liepa Šarauskaitė
7
Kauno r. Lapių pagrindinė mokykla
Giminės herbas Savo šeimos herbo skydo fone naudojau dvi spalvas – geltoną ir tamsiai pilką. Geltona spalva simbolizuoja gyvybingumą, optimizmą, komfortą, laimę bei energiją. Pilka – ramybę, taikingumą, santūrumą, rimtumą. Tai nusako, kad šeimoje yra jaučiamas gyvybingumas, laimė, tačiau tuo pačiu yra ir santūrumo, ramybės, rimties. Geltoname fone pavaizduota aplink juodą juostą apsivyniojusi pilka gyvatė. Tai yra medicinos simbolis, panaudojau jį, nes šeimoje yra daug žmonių dirbančių su medicina susijusių profesijų. Virš gyvatės kampeliuose yra dvi gėlės – lelijos. Jos simbolizuoja susidomėjimą, dėmesį, protingumą. Šeimoje turime polinkį viskuo domėtis, gerai sutelkiame dėmesį. Pilkame fone iš kraštų yra dvi bitės. Jos simbolizuoja narsą, skaistumą, darbštumą, turtingumą, gerumą, draugiškumą, tvarkingumą ir stropumą. Šeimoje esama stropių, protingų žmonių, esame draugiški ir vieningi.
Geneologinis medis
Laura Jokšaitė
I gimnazijos klasė
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija
Mano giminė nedidele. Tik proproseneliai turėjo 7 vaikus, o vėliau visi tik po kelis vaikus. Kai turime vienas kita, turime viska! Pats medis yra padarytas iš žmonių silueatu, šeimos narių. Šakos iš visų pusių sujungia visą giminę ir esame visi sujungti į viena kamiena, nes esame visad kartu nesvarbu kaip ir kur.