Istorija ir tradicijos

TRUMPA ISTORIJA

Kauno tautinės kultūros centras (toliau KTKC, Centras) veiklą pradėjo 1988 metų rudenį, tuoj po Sąjūdžio įsikūrimo, ir vadinosi Kauno Sąjūdžio sekmadienine lietuvių kultūros mokykla. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio neformali kultūros ir švietimo mokykla Lietuvoje, kurią geranoriškai glaudė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. Amfiteatrinėje auditorijoje nuo ryto iki vakaro vykdavo paskaitos, klausytojų rinkdavosi tiek, jog tekdavo sėdėti ant palangių, ant laiptų, ant grindų pasieniais. Auloje vykdavo šventės ir minėjimai, o mažose klasėse vaikai ir suaugusieji mokydavosi lietuvių liaudies papročių, dainų, kankliavimo, žaidimų, amatų, tautodailės ir kita. Išaugo bendraminčių ratas, kurie darbavosi įvairiose veiklos srityse: švietimo, kultūros, leidybos.
Pagrindinis siekis tuomet – žadinti tautinę savimonę, susivokti, kas mes esame, kuo buvome ir kurlink einame. Sekmadieninės mokyklos logotipo ,,Trimituojantis angelas“ autorė – Rūta Kargaudaitė. Dabartinis Kauno tautinės kultūros centro logotipas, sukurtas Astos Vandytės, perimtas iš Kauno Etnokultūros (folkloro) centro.

Centro veiklos pradžioje, Atgimimo laikotarpiu, čia skaitė paskaitas ir vedė užsiėmimus daugybė žymių Lietuvos žmonių: Algirdas Patackas, Aleksandras Žarskus, Algirdas Saudargas, Petras Plumpa, Ramunė Jurkuvienė, Virgilijus Rudzinskas, Jonas Misevičius, Aušra Kargaudienė, Nijolė Liobikienė, Birutė Obelenienė, Vaidotas Stulga, Vidmantas Povilionis, Veronika Povilionienė, Gintaras Dručkus, Albinas Kurtinaitis, Vacys Bagdonavičius, Jurgis Oksas, Gintaras Beresnevičius, Kęstutis Genys, Vytautas Juraška ir daugelis kitų. Sekmadieninė mokykla pirmoji Kauno mieste inicijavo ir organizavo tokius viešus renginius: Vasario 16-ąją, Kovo 11-oąją, Knygnešio dieną, Motinos dieną, „Velykėlės“, akciją „Laimina miestą angelai“, leido knygeles, atvirukus, almanachą „Vydija“. Mūsų savastis 

Centrui vadovavo Nijolė Birgėlienė (1988-1998), Rasa Ambraziejienė (1998-2002 ), Asta Vandytė (2002- 2005), Rima Jarušauskienė (2005-2007). Nuo 2007 metų gruodžio mėnesio KTKC direktorė – Vilija Kepežinskienė.

Šiandieną Centras tęsia pradėtą veiklą. Jame dirba per trisdešimt dailės, muzikos ir etninės kultūros mokytojų, penki metodininkai. Darbuotojai

VERTYBĖS, TRADICIJOS

Mūsų siekis – išlaikyti, puoselėti ir kitiems parodyti tuos turtus, kuriuos turime. T. y. pamatus, ant kurių renčiamas šiandienos Valstybės statinys, arba šaknis, iš kurių mūsų tauta yra išaugusi ir kurios (tegu paviršiuje ir nematomos) mus tebemaitina. Taigi – seną, garbingą, gražią, turtingą mūsų kultūrą (buvusią ir esamą). Tai atliekame šviesdami, mokydami vaikus ir suaugusius paskaitose, ugdydami poreikį dainuoti senąsias dainas, mokydami senolių amatų, švęsdami šventes. Tačiau svarbiausias, visa tai apibendrinantis siekis – padėti kiekvienam mūsų lankytojui susivokti savyje, atpažinti savo sielą, atskleisti kūrybines galias. Tad pradėti stengiamės nuo gelmės – žmogaus vidaus, jo asmenybės kokybės, jo sielos šviesos. Iš šio „grūdo“ jau įmanoma auginti ir bendruomeniškumo, ir tautiškumo, ir pilietiškumo, ir atsakomybės „medį“.

VEIKLA

Šiandien KTKC – tai neformaliojo vaikų švietimo mokykla. Esame vieni iš nedaugelio, bandančių sujungti seniausiuosius tautinius papročius, tautinę savimonę su šiandienos poreikiais. Bandome saugoti, puoselėti ir išlaikyti gyvąją tradiciją, globoti etninį paveldą ir gaivinti šaknis, iš kurių mūsų tauta yra išaugusi.
Centre vaikai ir suaugusieji ugdomi įvairaus pobūdžio tautinės krypties užsiėmimuose, mokomi dainuoti senąsias dainas, švęsti kalendorines, šeimos ir tautines šventes, čia sudaromos sąlygos susipažinti su senaisiais amatais, liaudies menu, papročiais. Tačiau svarbiausia – tobulėti mokantis visą gyvenimą, nepamirštant senųjų šakninių tradicijų.
KTKC veikloje dalyvauja ne tik Kauno miesto ir apskrities vaikai ir jaunimas, bet ir jų tėvai, seneliai. Įvairiuose renginiuose, būreliuose, studijose, paskaitose, seminaruose nagrinėjamos ne tik etninės kultūros temos, bet ir kultūros, savivokos, šeimos santykių, religijos, vaikų ugdymo, žmogaus būties klausimai. Centre nuolat ieškoma naujų formų, kurios padeda sklandžiau vykdyti socializaciją ir prevenciją, tęstinius ir naujus etninę veiklą, socialines problemas remiančius projektus.

Tęsdamas įkūrėjų tradicijas, Centras puoselėja tautinį meną, liaudies tradicijas, kviečia visų kartų atstovus išlaikyti unikalią savo krašto kultūrą. Be veikiančių būrelių ir studijų, vykstančių edukacinių užsiėmimų, paskaitų, seminarų, rengiamos vakaronės „ŠOKIM“, „DAINUOKIM“, folkloro vakarai su ansambliais „VAKAROJIMAI“, kalendorinės ir tautinės šventės, minimi rašytojų, iškilių asmenybių jubiliejiniai metai, svarbios valstybinės datos,rengiamos tautodailininkų, fotografų ir pedagogų parodos.
KTKC kasmet organizuoja įvairius festivalius, konkursus. Pavasariais centras rengia tarptautinį folkloro festivalį „ATATARIA LAMZDŽIAI“, kuriame dalyvauja Kauno miesto, rajono, apskrities folkloro ansambliai, svečiai iš kitų Lietuvos rajonų bei užsienio šalių, o rudenį organizuojamas tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „BALTŲ RAŠTAI“.
Centras kartu su Kauno miesto Švietimo ir ugdymo skyriumi, Kauno miesto etninės kultūros mokytojų metodiniu būreliu rengia respublikinį vaikų ir mokinių liaudies kūrybos atlikėjų konkursą „TRAMTATULIS“, respublikinį moksleivių instrumentinio folkloro festivalį „ČIRPYNĖ“
Kartu su Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Kauno apskrities Bajorų draugija daugiau kaip dešimtmetį organizuoja parodą-konkursą „GIMINĖS MEDIS“, kuris skatina rinkti įvairiausias žinias apie savo giminę, šeimos šaknis.
Kasmet Advento metu vykdo tradicinę akciją ir parodą „LAIMINA MIESTĄ ANGELAI“, kviečia miesto visuomenę į Vytauto Didžiojo bažnyčią, kur vyksta tradicinis folkloro ansamblių advento koncertas „UŽ GIRIŲ GIRIŲ“.
Nuo 2011 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai organizuoja respublikinį mokinių etnografinės kraštotyros konkursą „JEI PRAKALBĖTŲ, DAUG PASAKYTŲ…“.
Nuo 2010 m. kartu su tautodalininkais inicijuojami ir organizuojmi respublikiniai menininiai projektai GIMTOJI ŠALIS KARPINIUOSE“, „TĖVIŠKĖS LANGAS“, ETNO ŽENKLAI VAIKŲ KŪRYBOJE“, „PILIAKALNIO PASLAPTIS“.
Nuo 2013 m. vykdomas respublikinis konkursas „TAUTOSAKOS MALŪNAS“, nuo 2016 metų – tautosakos ekranizacijos konkursas „ANIMUOJU LIETUVIŠKĄ PASAKĄ“.
Pastaraisiais metais centre išplėtota edukacinė veikla, pradedant ikimokyklinių įstaigų auklėtiniais, baigiant suaugusiais. Vyksta edukaciniai užsiėmimai, teikiamos paslaugos.

KALENDORINĖS ŠVENTĖS /VIDEO/ Straipsnis dienraštyje „Kauno diena“ SKAITYTI

Atnaujinta 2018 03 19