TARMIŲ METAI

2013 metai paskelbti Tarmių metais ir tokiu būdu atkreipti visuomenės dėmesį į tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo problemas Lietuvoje. 2010 metų pradžioje į Etninės kultūros globos tarybą (toliau – Taryba) kreipėsi Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ ir „Rytų aukštaičių sambūrio“ atstovai, kurie pasiūlė šią idėją. Taryba subūrė šiam tikslui darbo grupę iš savo narių ir kviestinių ekspertų, kuri išsamiau aptarė idėjos realizavimo galimybes. Taryba 2010 m. balandžio mėn. kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą siūlydama Tarmių metais paskelbti 2012-uosius metus, tačiau pritarimo nesulaukė. Ieškodama bendraminčių ir gavusi raštiškus pritarimus šiai idėjai iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Taryba pakartotinai kreipėsi į komitetą siūlydama Tarmių metais skelbti jei ne 2012-uosius, tai 2013-uosius metus. Į šį siūlymą atsiliepė komiteto narys Julius Dautartas, užregistravęa Seime nutarimo projektą dėl 2013 metų paskelbimo Tarmių metais. Tačiau, nepaisant Tarybos, jos regioninių padalinių ir kraštiečių sambūrių daugkartinių raginimų, šio nutarimo svarstymui vis neatsirasdavo vietos Seimo darbotvarkėje. Per tą laiką Tarybos padalinys Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba paskelbė Žemaitijoje net trejų metų laikotarpį 2011-2013 m. Tarmių metais, o Tarybos sudaryta Tarmių darbo grupė parengė siūlymus dėl Tarmių metų programos gairių. Galiausiai pavyko surinkti 47 Seimo narių parašus, kad Tarmių metų klausimas būtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę. 2011 m. gruodžio 6 dieną Seimas pritarė nutarimo dėl Tarmių metų projekto pateikimui, tačiau prireikė dar daugiau kaip ketvirčio metų,kol galiausiai šis projektas buvo patvirtintas.

Dalia UrbanavičienėEtninės kultūros globos tarybos pirmininkė

Apskritojo stalo diskusija, skirta Tarmių metams

http://www.upc.smm.lt/naujienos/tarmes/diskusija.php

Š. m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje vyko apskritojo stalo diskusija, kurios tikslas buvo aptarti etninės kultūros ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo rezultatus bei gaires ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybes 2013 metais.
Diskusijoje dalyvavo 57 etninės kultūros tyrėjai, pedagogai, kuratoriai, šios krypties studijas vykdančių aukštųjų mokyklų mokslininkai, dėstytojai, Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo atstovai, vyriausybinių, nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų nariai, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro atstovai.
Susirinkusiuosius pasveikino prof. dr. Loreta Žadeikaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja, atkreipusi dėmesį į tai, ką tarmė, kalba mums duoda, kaip Tarmių metais tą savitumą ir tradicijas derėtų puoselėti. Pranešėja kvietė bendradarbiauti ir numatyti, kaip etninė kultūra galėtų ugdyti asmenį nuo gimimo iki aukštosios mokyklos. L. Žadeikaitė priminė, kad šie metai dar yra skirti dr. Meilės Lukšienės šimtosioms gimimo metinėms paminėti, jos keltoms Tautinės mokyklos idėjoms įtvirtinti. Akcentuodama, jog 2013 metai skirti ateičiai, kalbėjusioji pacitavo dr. Meilės Lukšienės frazę „Švietimo sistema didžia dalimi atsako už žmogaus ir visuomenės plėtotę“.
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į ankstyvąjį ugdymą. Prelegentė teigė, jog tautiškumo, pilietiškumo pamatai klojami labai jauname amžiuje, kas mes esame, kuo galėtume būti, mąstome jau ankstyvoje vaikystėje. Pasak G. Šeibokienės, etninės kultūros bendrosios programos ir yra tam, kad kaip galima anksčiau pradėtume kalbėti apie mūsų tautinį tapatumą, kultūros paveldą, papročius, tautinį identitetą.
Etnomuzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, etninės kultūros ugdymo bendrųjų programų bendraautorė dr. Gaila Kirdienė pristatė pranešimą alt „Etninės kultūros ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo galimybės“. Pranešėja pasiūlė šias etninės kultūros ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo priemones: surengti apskritojo stalo diskusiją ugdymo įstaigų vadovams ir pristatyti etninės kultūros programų įgyvendinimo galimybes; įtraukti į Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros išorės audito dokumentus nuostatą, kad vertinant mokyklas turėtų būti atsižvelgta į tai, kaip mokykloje įgyvendinama etninės kultūros programa; rengti etninės kultūros mokytojus ir kelti jų kvalifikaciją; parengti šiuolaikines mokymo priemones; sukurti partnerystės tinklą ir derinti veiklas.

Diskusijoje kalbėjo: doc. dr. Laima Anglickienė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros vedėja; prof. dr. Daiva Vyčinienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto Etnomuzikologijos katedros vedėja; prof. dr. Rimantas Balsys, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas; dr. Dalia Pakalniškienė, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros vedėja; prof. dr. Daiva Šeškauskaitė, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytoja; dr. Eirimas Velička, Vilniaus Šeškinės pradinės mokyklos mokytojas metodininkas, Vilniaus kolegijos dėstytojas, vadovėlių autorius; Vida Kisielienė, Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja; doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto Etnomuzikologijos katedros lektorė, Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė, etninės kultūros ugdymo bendrųjų programų bendraautorė; jaunimo organizacijų, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, Tėvų forumo atstovai ir kt.
Apskritojo stalo diskusijai vadovavo Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis.
Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems dalyviams už išsakytas mintis, pastebėjimus, pasiūlymus.

Atnaujinta 2018 03 11