BĮ KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS
ADRESAS: A. JAKŠTO G. 18, KAUNAS, LT-44275
TEL NR. +370 37 407 135
EL. PAŠTAS: RASTINE@KTKC.LT
ĮSTAIGOS KODAS: 195470830
Pasak mūsų senolių, nuo Saulėgrįžos padaugėja šviesos ir pamažu pradeda busti gamtos gyvastis. Sakoma, kad nuo sausio 25-ąją dieną minimo Pusiaužiemio, kitaip vadinamos Kirmių, Kirmėlinės dienos, atgyja ir iš girių į namus traukia gyvatės ir žalčiai.
Norėdami prasmingai pasitikti šią ypatingą dieną, Kauno tautinės kultūros centro tautodailės studijos „Menų dirbtuvėlės“ IV pradedančiųjų grupės mokiniai dalyvavo integruotoje meninėje veikloje „Molinio žalčio užkalbėjimas“, kurią vedė mokytojos Eglė Vindašienė ir Serena Pečiūnaitytė.
Dailininkė animalistė ir puiki gyvūnų portretų piešėja Serena Pečiūnaitytė papasakojo apie roplius ir biologinę žalčių įvairovę, žalčių ir gyvačių skiriamuosius bruožus. Vaikai sužinojo apie paprastųjų ir lygiažvynių žalčių gyvenamąsias buveines, mitybą, susidomėję klausėsi, kaip jie neriasi iš odos, kaip naudoja stiprius savo kūno raumenis lipdami į medžius ar šliauždami per akmenis ir brūzgynus. Apžiūrėję nuotraukas, vaikai žavėjosi žalčio poravimosi apdaru ir žmogaus akis primenančiu, veriančiu, net užburiančiu žalčio žvilgsniu.
Mokiniai taip pat susipažino su molio savybėmis, pirmųjų indų istorija ir Narvos kultūros virvelinės keramikos technika. Tarsi mažus žalčiukus jie suko molio virveles, tuomet iš jų lipdė mažus indus ir amuletus-pakabukus.
Mokytoja ir tautodailininkė Egle Vindašienė priminė, kokius baltiškus ženklus naudojo lietuviai – gyvatėles, žaltelius, laimės rykšteles, saulutes, dantelius, – bei pasiūlė, kaip tradiciškai papuošti savo molinius rankdarbius. Kiekvienas užsiėmimo dalyvis savo meno dirbinį paženklino išskirtiniais raštais.
Užsiėmimo pabaigoje mokiniai prisiminė lietuvių liaudies sakmę „Eglė žalčių karalienė“, lietuvių liaudies dainas „Saula šviesi, saula brungi“, „Vai tu, želekteli“ ir „Tai bus gražu Lietuvoj“, ir, drauge su mokytojomis, atliko teatralizuotą apeigą – naudodami rankų judesius, euritmijos, meno terapijos metodus bei sukdami ratelius „užkalbėjo“ žaltį.
Edukacijoje vaikai ne tik susipažino su ypatingais Lietuvos ropliais, moliu ir lipdymo technikomis – jie patyrė kūrybos džiaugsmą, vieni su kitais bendravo, nuoširdžiai dalinosi įspūdžiais ir gerąja patirtimi, padėjo vieni kitiems, lavino gamtos pažinimo, komunikavimo, socialinę bei emocinę kompetencijas.
Mokiniai nenorėjo skirstytis, dar ilgai meiliai kalbėjo su savo žalteliais ir pažadėjo laukti jų sugrįžtant. Kai molinukai bus išdegti, tuomet švęsime Kirmių dieną. Tad vaikų lauks nauji susitikimai, kur atsivers mūsų tautos kultūrinės patirties gelmės!
Šoka želektelis, rūtyta
Aukso karūnėle, rūtyta
Žaliajam krūmely, rūtyta
Vai tu, želekteli, rūtyta
Sugrąžink saulalį, rūtyta
Ir visų gyvatų, rūtyta
Atnaujinta 2025 01 24