Dailininkė, rašytoja, poetė, dailės mokytoja ir dizainerė Violeta Židonytė yra trečios kartos pedagogė, tremtinių tėvų bei senelių ir prosenelio knygnešio Simano Gumbelevičiaus palikuonė.
Autorė gimė 1960 m. Kaune, studijavo ir 1985 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), vėliau edukologijos magistro studijas Kauno technologijos universitete. Nuo 2000-ųjų ji dėsto dailę, dizainą, keramiką ir braižybą Kauno technologijos universiteto gimnazijoje. Nuo praeito rudens – ir A. Martinaičio dailės mokykloje.
Violeta yra dviejų kūrybinių sąjungų narė – Lietuvos Rašytojų sąjungos ir Dailininkų sąjungos. Yra išleidusi jau 17 įvairių knygų ir knygelių: dizaino vadovėlių, romanų, poezijos, taip pat knygelių vaikams, gavusi literatūrinių premijų. Dailės srityje – surengusi per 35 autorinių darbų parodas, dalyvavusi daugiau kaip 60 grupinių parodų, jos darbai eksponuoti daugelyje Lietuvos miestų, taip pat Čikagoje (JAV), Korbaroje ir Neapolyje (Italija), Hiutenfelde ir Frankfurte prie Maino (Vokietija).
Nuo 2022-ųjų – LDS Kauno skyriaus Akvarelininkų sekcijos pirmininkė. Akvarelės paroda „Saulė močiutė kraitelį krovė“ – nedidukė dalis pastarųjų metų dailininkės kūrinių. Čia matome ir koloristines sąsajas su liaudies menu, tautine ornamentika, senovinėmis lietuvių dainomis, ir lyriškas, subtilių spalvų abstrakčias kompozicijas. Folkloras autorei savas ir mylimas – nuo pat paauglystės ji – folkloro ansamblių dalyvė, su „Žaisos“ kolektyvu ir jo etnografinėmis programomis folkloro festivaliuose apvažiavusi didelę dalį Europos, koncertavusi Amerikos lietuvių bendruomenėms Čikagoje bei netoli jos, o koncertuose pasakojanti įvairias istorijas iš senelių paveldėta sodria Pasvalio tarme.
Akvarelė – itin sudėtinga dailės technika, reikalaujanti ir atkaklaus, nuolatinio darbo, ir bedirbant ateinančio įkvėpimo. Kaip sako pati autorė, šios dvi kūrybos sritys – dailė ir literatūra, o ypač poezija – viena kitą papildo ir tarpusavyje puikiai dera. Abi, kiekviena savaip, padeda perteikti jausmus, būsenas ir nuotaikas, jaudinantį gamtos grožį. „Kai jausmai širdyje nebetelpa, gelbsti menas – visas aistras išlieji kūryboje. O lieti akvarelę – geriausia meditacija, kuriai prilygsta tik sutartinių dainavimas”,- sako parodos „Saulė močiutė kraitelį krovė“ autorė.
