Nudažyk servetėlę natūraliais dažais!

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas kiaušinius margindavo vis kitaip: žemaičiams būdingos tamsios arba juodos spalvos, suvalkiečiai naudoja šviesesnes, vyrauja raudona ir violetinė, dzūkai mė­gsta pilkesnes spalvas, žalius atspalvius.

Raudona margučio spalva simbolizuoja vaisingumą, gimimą, gyvenimą. Tai deivės Saulės ir ugnies spalva. Raudonos spalvos margučiai apsaugo nuo piktųjų dvasių, tai pati archajiškiausia margučio spalva.

Juoda – simbolizuoja Žemę Motiną, deivę Žemyną. Tamsiai nudažytus margučius aukodavo žemei tikėdami, kad suteiks vaisingumo, gyvybingumo.

Žalia – reiškia pavasario augaliją, javų daigus, viltį ir ramybę. Tai energija.

Geltona ir ruda – reiškia subrendusius javus, skaisčius saulės spindulius. Ruda spalva simbolizuoja jaunystę ir kuklumą.

Mėlyna – simbolizuoja žydrą dangų, nešantį palaimą pasėliams ir visai augalijai. Tai ištikimybės, pasitikėjimo spalva.

Violetinė, rožinė – simbolizuoja orumą, didybę.

Velykų kiaušinis dėl savo stebuklinių galių dažnai naudojamas šventės apeigose. Labiausiai branginamas dovanotas kiaušinis, todėl Lietuvoje iki šių dienų išlikęs paprotys pirmąją Velykų dieną vaikščioti pakiemiais ir prašyti kiaušinių. Vaikams margučius dovanoja krikštamotė ir mitinė būtybė Velykė.

UŽDUOTIS: nudažyk servetėlę natūraliais dažais

 

Parengė – KTKC metodininkė Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė

Atnaujinta 2022 04 11