„Atatarai lamzdžiai-2019“ užsienio svečiai

XXXIV TARPTAUTINIS FOLKLORO FESTIVALIS „ATATARIA LAMZDŽIAI-2019“

UŽSIENIO DALYVIAI    Festival Program in ENGLISH

Tokijo tradicinės muzikos grupė „Sakurakomachi“ (Japonija)

Vadovas Shingo Shoji

Japonijos tradicinės muzikos grupė „Sakurakomachi“ pirmą kartą lankysis Lietuvoje. Grupės pavadinimas reiškia „Sakuros žydėjimą“. Grupės narės groja tradiciniais japoniškais muzikos instrumentais, tokiais kaip koto (panašus į kankles instrumentas), shakuhachi fleita, tsugaru shamisen tristygis instrumentas, wadaiko būgnai ir pan. Grupė aktyviai koncertuoja tiek Japonijoje, tiek užsienyje – nuo 2005 m. surengė pasirodymus Italijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Pietryčių Azijoje ir kt. „Sakurakomachi“ atlikėjos ne tik groja nuo seno japonijoje naudojamais muzikiniais instrumentais, bet ir pasitelkdamos dailius tradicinius kimono rūbus, siekia kurti patrauklų ir įkvepiantį meną.

Apie Sakurokomachi http://www.jaa-dentou-geijutsu.com/sakurakomachi.html (japonų kalba)

Dušečio vaikų choreografijos ansamblis „Shadiani“ (Sakartvelas)

Vadovas Shadi Haddad

Tai jaunimo grupė, pristatanti Sakartvelo tradicinius šokius, atspindinčius ugninį šios šalies temperamentą ir teatrališkumą. Jų šokiai – tai Sakartvelo liaudies choreografijos viršūnė. Tai nepriekaištingos technikos ir greičio šokiai. Tai ritualiniai poriniai šokiai. Tai stiprumas ir stabilumas. Šiam festivaliui parengė šią programą:

  1. Šokis: ,,dudukis kartuli “- seniausias romantiškas porinis šokis. Tai liaudies choreografijos viršūnė. Šokis sudarytas iš penkių dalių. Jam būdingas teatrališkumas, švelnių mergaičių judesių sintezė, ypatingi berniukų tonuojančių batų garsai.
  2. Šokis: ,,Ilouri “(Kalnų šokis). Tai tipiškas edukacinis šokis, skatinantis ugdytinių motyvaciją. Šiam šokiui būdinga nepriekaištinga technika ir greitis. Jį atlieka solistai šokėjai, žiūrovus žavintys savo temperamentu, emocijomis, nenuilstamu judesiu.
  3. Šokis: „Simdi“ – Osetijos ritualinis porinis šokis.
  4. Šokis: „Kazbeguri“ gimęs kalnuotame Sakartvele, savo turiniu ir choreografija atspindi griežtą ir sunkią kalnų gyvenimo atmosferą, išreikšta šokių judesių dinamiškumu ir tikslumu. Pažymėtina, kad šitą šokį atlieka tik vyrai, o šis aspektas dar kartą pabrėžia kalnų gyventojams būdingą stiprumą ir stabilumą, kuris yra pagrindinis šokio „Kazbeguri“ motyvas.

Boržomio moterų ansamblis „Mzeshina“ (Sakartvelas)

Vadovė Lela Mukhuradze

Moterų ansamblis „Mzeshina“ buvo įkurtas 2007 m. Boržomio mieste. Jų repertuare yra visi trys Sakartvelo tradicinio vokalo polifonijos srautai: bažnytinė, liaudies ir miesto muzika. 2016 m. „Mzeshina“ buvo apdovanota laureatų diplomu Nacionaliniame folkloro festivalyje, kurį organizuoja Folkloro valstybinis centras. Savo repertuarą atrenka iš archyvinių įrašų ir rankraščių. Ansamblis jau yra surengęs keturis solo koncertus. Šiam festivaliui ansamblis paruošė akapela dainuojamų liaudies dainų programą.

Jelgavos savivaldybės įstaigos „Kultūra“ folkloro grupė „Dimzēns“ (Latvija)

 Vadovė Velta Leja

1993 m. įkurta Jelgavos folkloro grupė DIMZĒNS dabar susideda iš 35 dalyvių – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Yra kelios kartos, dainuojančios, šokančios ir žaidžiančios, o pagrindinis tikslas – išsaugoti prarastas tradicijas (muzika, instrumentai, tradiciniai kostiumai) ir išlaikyti juos gyvus. Repertuare grupė pristato įvairias tradicines šeimos ir kalendorines šventes, ritualus, pavyzdžiui, Kalėdas ir vestuves, taip pat darbo ir gyvenimo folklorą, būdingą Latvijos regiono vidurinei daliai – Žiemgalai. Repertuarą sudaro tradicinės dainos, šokiai, žaidimai ir instrumentinė muzika, atliekama smuikų, akordeono, būgnų, koklių ir kitų instrumentų. „Dimzēns“ dalyvavo daugelyje vietinių ir tarptautinių folkloro festivalių, tokių kaip Baltica, Latvijos vaikų ir jaunimo folkloro festivalis ,,Pulkā eimu, pulkā teku“ir Tarptautinis folkloro festivalis „Baltu Raštai“ Kauno mieste ir kituose festivaliuose Europoje. Jų jau aplankyta Lietuva, Estija, Rumunija, Lenkija, Čekija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija.

Minsko folkloro grupė „Guda“ (Baltarusija)

Vadovė Viktoriya Mikhno

„GUDA“ yra viena garsiausių Baltarusijos etnografinių grupių, siekiančių išsaugoti šalies liaudies meną ir tradicijas. Grupės repertuaras susideda iš ritualinių dainų ir liaudies šokių, kurie mielai puoselėjami ir meniškai atliekami taip, kaip tai buvo padaryta ir perduota nuo kartos į kartą. Grupės istorija susiformavo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir labai prisidėjo prie tradicinio meno atgimimo ir Baltarusijos tautos tapatybės nustatymo, taip pat tapo šalies liaudies standartu. Nuo tada „GUDA“ išleido tris muzikinius albumus, suteikė šimtus koncertų, dalyvavo nacionaliniuose festivaliuose, šventėse, jubiliejuose ir tarptautiniuose projektuose Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Turkmėnistane. Dainos atliekamos su kapella, įkvepiančia žiūrovus su stebuklinga ritualinio dainavimo galia, kad būtų atskleista šventa Baltarusijos tradicinio kultūros palikimo prigimtis. Grupės muzikantai groja baltarusių liaudies muziką ir „GUDA“ šokio spektaklius labai žavi. Grupė garsėja mono- ir polifoninėmis giesmėmis „capella“, vokalu + muzika, tradiciniais šokiais, šokių dirbtuvėmis, kuriose dalyvauja vokalas ir muzika.

GUDA  English – look

Karaimų ansamblis Birlik “

Vadovė Ina Lavrinovič, choreografė Katerina Voropaj

Karaimų ansamblis BIRLIK, atstovaujantis Lietuvos karaimų bendruomenę, susibūrė 2010 metais spalio mėnesį. Tuomet aštuonių-vienuolikos metų vaikai pradėjo žengti pirmus tautinių šokių žingsnius. Dabar šie jau paaugę jaunuoliai drąsiai ir labai grakščiai sukasi scenoje. Per visus tuos metus jie buvo kartu, mokėsi pažinti savo tautos kultūrą ir istoriją, ją pajausti per judesį, garsą, žodį.

Lietuvos karaimai yra tiurkiška etninė mažuma. Visapusiškai integravęsi į daugiakultūrį Lietuvos gyvenimą, karaimai visgi siekia išsaugoti  savo išlikusį kalbinį, kultūrinį, religinį savitumą. BIRLIK veikla taip pat skirta karaimų kultūros aktualinimui bei propagavimui. Aktyvus ansamblio dalyvių santykis su jų gimtuoju paveldu padeda tiek jiems, tiek ir visai bendruomenei puoselėti pilnavertę, savo šaknų pažinimu pagrįstą modernią ateitį.

Jis kiekvienais metai dalyvauja Trakų miesto šventėje, Tautų mugėje Vilniuje, festivalyje „Skamba skamba kankliai”, Sekmadieninių mokyklų ir kultūros tiltų festivaliuose, 2018 m. – koncertavo  „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ Vilniuje.

Yra parengęs ne vieną programą, kurią pristatė ne tik Lietuvoje , bet ir svečiose šalyse: Lenkijoje, Turkijoje.

Programoje išvysite šokius su skarelėmis, su ąsočiais, „Kaitarmą“.

Nuorodos: https://www.facebook.com/Karaim%C5%B3-%C5%A1oki%C5%B3-ansamblis-Birlik-302892873070674/

Atnaujinta 2019 05 31