Paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“

Paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“

Kauno tautinės kultūros centre, A. Jakšto g.18.                                                               ĮĖJIMAS NEMOKAMAS

Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Pavasarinė paskaitų ciklo dalis skirta baltų mitologijos sąrangai ir pamatinių kosmogoninių elementų – ugnies, vandens ir žemės mitinius vaizdinių reikšmėms. Kokios dievybės valdo ugnį ir šviesą? Kuo skiriasi dangaus, vandens ir požemio vandenys? Kuo remiasi žemės pirmapradžio šventumo idėja?

Rudeninis paskaitų ciklas supažindins su gyvybės, sveikatos ir laimės samprata baltų kultūroje, aptars žmonių ryšius su kitomis gyvomis būtybėmis – augalais, gyvūnais. Kokie simboliniai saitai jungia skirtingų rūšių gyvas būtybes? Kokia yra gyvybės esmė ir kur jos lemtingi slenksčiai? Kas vyksta po mirties ir kokie yra vėlių pasaulio dėsniai?

2019 m. kovo 19 d. 17 val.

Paskaita „BALTŲ MITOLOGIJOS SĄRANGA“

Baltų mitologijos pamatas – skirtingus kosmogoninius elementus ir įvairialytes žmogiškąsias vertybes įkūnijančių dievų sandrauga. Nežiūrint kosmologinių polių keliamų įtampų  (dangus − žemė, ugnis − vanduo), dievų pasaulyje nusistovi tvarka, lemianti darnų dievų ir žmonių sugyvenimą. Kokie buvo pagrindiniai baltų dievai ir kokie jų tarpusavio santykiai? Ar tiesa, kad prūsų panteone vyrauja vyriški dievai, latvių – moteriškos deivės, o lietuvių mitologijoje nusistovi pusiausvyra? Ar skirtingi baltų visuomenės sluoksniai turėjo atskirus dievus? Kodėl XVI a. Janas Lasickis užrašė net 76 skirtingus dievų vardus? Į šiuos ir kitus klausimus atsakys įvadinė ciklo „Durys į baltų dievų pasaulį“ paskaita.

Balandžio 2 d. 17 val.

Paskaita „DANGAUS SODAI“

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia iškeliauja mirusiųjų vėlės. Baltai turi itin turtingą dangaus mitologiją, kurios pagrindiniai veikėjai – Saulė, Mėnuo, Perkūnas, Aušrinė, Vakarinė. Danguje matome ir senovinio šviesos dievo pėdsakus; jis drauge su Saulės deive gyvena dangaus soduose, kur taip pat leidžia laiką Saulės dukros ir Dievo sūneliai. Koks buvo baltų dievai ir jų dangiškas sodas praskleis antroji ciklo „Durys į baltų dievų pasaulį“ paskaita.

Balandžio 16 d. 17 val.

Paskaita „ŠVYTINTYS VANDENYS“

Mitai pasakoja, kad žemė atsirado iš vandens ir vėl būsianti užlieta vandeniu. Baltų mituose vanduo ir jį valdantys dievai viešpatauja visose erdvėse – žemėje vandenį valdo Andojas ir vietinės upių bei ežerų dievybės, danguje vanduo keliauja debesimis kaip Perkūno jaučių banda, o požeminiai šaltiniai prasimuša iš Velino bedugnių. Judėdamas per skirtingas sferas, vanduo sujungia dievų galias, o jų kibirkščiavimą atspindi paradoksalus ugnies vandenyje derinys. Apie visa tai ir dar daugiau trečiojoje ciklo „Durys į baltų dievų pasaulį“ paskaitoje.

Balandžio 30 d. 17 val.

Paskaita „ŽEME ŽEMELE, TU MUS NEŠIOJI, TU MUS SOTINI“

Žemės dieviškoji galia stebina ne didybe, o neišsenkančiu gyvybingumu, nuolatos atsinaujanančiu gyvybės ciklu. Lietuvių Žemyna, latvių Žemės motė –  gyvybinių galių dieviškas įsikūnijimas. Kas būdinga baltų žemės deivei? Kaip jos prigimtis, išvaizda ir veikimo būdas atspindi šį pirmapradį šventumą? Kokios apeigos buvo skirtos žemės deivei ir kokią vietą ji užėmė baltų dievų panteone? Į šiuos klausimus atsakys ketvirtoji ciklo „Durys į baltų dievų pasaulį“ paskaita.

ATSISIŲSTI Paskaitų ciklas BALTŲ MITOLOGIJA 2019 03-04

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

 

Paveikslėliai − Dalios Stalauskienės piešiniai ant stiklo

Atnaujinta 2019 02 07