Į pagalbą formaliajam ugdymui

MOKYKLŲ VADOVŲ, MOKYTOJŲ DĖMESIUI!

Į pagalbą formaliajam ugdymui!

Kauno tautinės kultūros centro metodinė grupė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. V- 651, „Dėl pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ ir atkreipdama dėmesį į tai, kad „etninės kultūros ugdymo tikslas yra padėti mokiniams ugdytis tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą, suprasti jos gyvybingumą ir nuolatinį atsinaujinimą, sąsajas ir skirtumus su kitomis kultūromis, suvokti save kaip tos kultūros puoselėtoją, ugdytis pasididžiavimą ja ir pagarbą kitoms kultūroms“ (Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa), dalinasi su Kauno ugdymo įstaigomis etnokultūrinio ugdymo patirtimi, siūlydama jų ugdytiniams edukacinių užsiėmimų ciklą „Į pagalbą formaliajam ugdymui”, padedantį dalykų mokytojams pagal poreikį integruoti etninį ugdymą į etninės kultūros bendrąsias programas:

1. Šeima, giminė, tradicijos.

2. Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos.

3. Paprotinis elgesys ir vertybės.

4. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai.

5. Etnografiniai regionai.

6. Gamta tradicinėje kultūroje.

7. Kalendorinės šventės ir papročiai.

8. Tradiciniai darbai ir amatai.

9. Liaudies kūryba.

Edukacinių užsiėmimų metu įgyvendinami etnokultūrinio ugdymo uždaviniai, kuriais siekiama, kad mokiniai:

1. ugdytųsi tradicijomis grindžiamas dorovines, ekologines ir estetines nuostatas, jaustų atsakomybę dėl savo tautos ir Lietuvos etnokultūrinio paveldo vertybių likimo, jų puoselėjimo ir išsaugojimo ateinančioms kartoms;

2. suvoktų etninę kultūrą kaip nuolat atsinaujinantį reiškinį, pasireiškiantį įvairiais būdais (paprotiniu elgesiu, pasaulėžiūra, mitologija, liaudies žinija, papročiais, apeigomis, tautosaka, liaudies muzika, šokiais ir žaidimais, tautodaile, tradiciniais amatais ir kita), šioje įvairovėje sugebėtų at(si)rinkti nepraradusias aktualumo vertybes;

3. nuosekliai pažintų ir vertintų savo tautos, gyvenamosios vietovės ir visos šalies tradicinę kultūrą, jos ypatybes ir raidą, sąsajas ir skirtumus su kitomis kultūromis, ugdytųsi pagarbą kitų tautų tradicijoms;

4. įgytų etnokultūrinės raiškos gebėjimų, suvoktų liaudies kūrybos, tradicinių amatų ir kitų raiškos formų kūrybinį pradą, nuolatinę kaitą tęsiant tradicijas;

5. sąmoningai puoselėtų savo tautos ir krašto etnokultūrines tradicijas šeimoje, bendruomenėje, kūrybiškai pritaikytų savo etnokultūros žinias ir gebėjimus gyvenime.

Atnaujinta 2018 02 27