Nuo trimitų iki lamzdžių 2010

„Skamba, skamba kankliai,
atataria lamzdžiai“
(Sutartinė)

Šie sutartinės žodžiai įvardija du Lietuvos folklorinės muzikos festivalius – Vilniaus ir Kauno. Per daugelį metų susiklostė puiki tradicija kiekvienų metų gegužės mėnesį pakviesti miestų bendruomenes į smagias šventes sostinėje ir Kaune.
Folkloro festivalių tikslas – propaguoti tradicinę, autentišką muziką, dainą, šokį. Tokios šventės leidžia priartėti prie amžių nugludintos lietuvių ir kitų tautų kūrybos, moko geriau suvokti ir išreikšti savo tautinį tapatumą. Festivaliai kiekvienais metais yra laukiami ir pritraukia gausų ne tik dalyvių, bet ir klausytojų būrį, o tai rodo, kad žmonėms tokie renginiai yra reikalingi. Folkloro festivaliai visais laikais buvo ir yra tradicinio lietuviškumo išraiška. Kartu su festivaliu „Atataria lamzdžiai“ jau užaugo kelios kartos. Kaunas turi daug ir gerų folkloro kolektyvų, jų gerbėjų.

2010 metų folkloro festivalis yra jubiliejinis – XXV-asis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui, Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. Šios šventės, kaip ir daugelio pastarųjų metų, pagringinis rengėjas yra Kauno tautinės kultūros centras. Lietuvių liaudies dainos žodžiai „Kur aisiu aisiu, kur būsiu būsiu,/ Vis Lietuvas nepamiršiu“, lydintys 2010 metų koncertus, primena festivalio dalyviams būtinybę išsaugoti Lietuvą. Šioje šventėje dalyvauja 38 kolektyvai iš Kauno miesto ir rajono, kitų Lietuvos vietovių, užsienio, iš viso per 700 dalyvių.
Koncertuose „Dainuok, sesula, kol dar laikelis“, „Kieno tie margi dvarai“ skambės senosios autentiškos dainos ir sutartinės, atliekamos Kauno tautinės kultūros centro folklorinio muzikavimo grupės, gerai pažįstamų Kauno miesto ir rajono ansamblių „Jotija“, ,,Ringauda”, ,,Žaisa”, ,,Liktužė”, ,,Ale va”, ,,Gadula”, ,,Sasutalas” bei latvių vaikų ir jaunimo grupės ,,Raksti” (Jekabpilis). Raksti – tai raštai. Juos aptinkame danguje ir ant žemės, marškiniuose, pirštinėse, juostose. Gali būti vandens, pėdų raštai. Taigi tie raštai, pasirodo, yra dainuojami ir šokami.
Išskirtinis dėmesys skiriamas VU KHF folkloro ansamblio „Uosinta“ veiklos 30 mečiui. Kolektyvas ir vadovė Auksuolė Šuliokienė per ilgus gyvavimo metus įgijo daugybę ansamblio draugų. „Uosintą“ įkūrė buvęs Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dėstytojas doc. Arvydas Butkus. Ansamblį lanko įvairių specialybių fakulteto studentai ir absolventai, propaguojantys Lietuvos senuosius papročius, dainas, šokius ir muzikavimo tradicijas. Repertuarą sudaro studentų surinkta medžiaga iš ekspedicijų Varėnos (Dzūkija) ir Biržų (Aukštaitija) rajonuose bei kūriniai iš tautosakos archyvo. Savo krašto liaudies meną „Uosinta“ garsino Estijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Vokietijoje bei kitose užsienio šalyse.

Du koncertai ,,Visi bajorai į karą jojo“, ,,Išjoj brolis karelin”, skirti 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms. Pastarasis koncertas – karinių istorinių dainų dviejų kompaktinių plokštelių pristatymas. Kūrinius įrašė puikiai vertinama sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose”, vadovaujama Daivos Vyčinienės, ir Vilniaus folkloro ansamblis „VISI”, vadovaujamas Evaldo Vyčino. Koncertuose skamba profesionaliai atliekamos ir retai skambančios sutartinės. Rengėjai įvertina, kad sutartinės yra ypatingas žanras, festivalyje jos ir atliekamos ypatingoje erdvėje – Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune.
Smagus ir įdomus koncertas „Iš kur, iš kur svečiai atkeliavo“ kauniečių laukia Rotušės aikštėje. Jame dalyvauja ir festivalio svečiai iš kitų šalių, tai jau minėtas ansamblis „Raksti“, Punsko lietuvių folkloro ansamblis „Gimtinė“, smagūs armonikininkai iš Lenkijos, udmurtų tradicinių šokių studija „Ekton Korka” iš Rusijos. Udmurtų tradicinių šokių studija „EKTON KORKA“ (Rusija) per 12 šokių vakarų organizavimo metų tapo viena populiariausių tradicinio stiliaus šokio grupių Udmurtijoje, turtinga improvizaciniais, lenktyniaujamojo pobūdžio moterų ir vyrų solo šokiais (ogen ekton). Grupiniai šokiai – tai šešių, aštuonių ar daugiau šokėjų atliekami šokiai, taip pat vėlyvos kilmės figūriniai šokiai, kadriliai, lansje ir kt. Plačiai prigiję apeiginių dainų ir neapeiginiai žanrai, tai vestuvių, karių atsisveikinimo, pagarbinimo, kūdikio laukimo, bitininkystės papročių ir kt. Udmurtų gyvosios tradicijos pagrindas – vaišingumo papročiai su specialiomis svečių priėmimo dainomis. Dėl šokio motyvų improvizaciškumo, varijantiškumo gausos ir netaisyklingumo udmurtų šokiai pasižymi ryškiu individualiu charakteriu. Repertuarą sudaro studijos meninio vadovo ir Udmurtijos valstybinio universiteto vyresniojo dėstytojo Andrejaus Prokopyevo surinkti tradiciniai šokiai, dainos ir instrumentinė muzika detaliai ištyrinėta ir pritaikyta scenai. Studijos nariai – profesionaliai parengti liaudies muzikantai, dainininkai, šokėjai bei Udmurtijos valstybinio universiteto folklorą ar etnologiją studijuojantys studentai.
Estijos regionų melodijas atliks folkloro ansamblis „Trallikud“ susikūręs Verskos (Värska) miestelio muzikos mokykloje. Seto krašte, pietryčių Estijoje, gyvuojantis kolektyvas – jaunų, energingų, drąsių ir impulsyvių, pelniusių daugybę apdovanojimų ir garbės raštų žmonių sambūris. Su jais atvyksta ir savo krašto tradicinės muzikos atlikėja Helen Kõmmus, grojanti įvairiais tradiciniais instrumentais.
Folkloro ansamblis „Gimtinė“, veiklą pradėjęs nuo 1998 m. ir vadovaujamas Angelės Babkauskienės, atvyksta iš Punsko (Lenkija). „Gimtinė“ yra paruošusi keletą programų. Viena įdomesnių – „Lalavimas Punsko kraste“. Su ansambliu atvyksta ir kaimo muzikantai, grojantys vokiškomis armonikomis ir kapelų konkurse Gizicke laimėję antrą vietą.
Festivalyje vieši Lynežerio kaimo etnografinio ansamblis. Dauguma dalyvių čia gimė ir augo. Nuo jaunystės dainuoja kartu, kartu švenčia tradicines šventes. Ansamblio repertuare kalendorinės, vestuvinės, darbo dainos, taip pat baladės, karinės istorinės, jumoristinės dainos. Ansamblietės moka raudų, žino daug vaikų folkloro, mįslių, patarlių, taip pat atsimena senuosius papročius, tradicijas. Daininkės moka daug senųjų religinių giesmių. Tai tikras lobis.
Beje, pirmą kartą festivalyje dalyvauja svečiai iš JAV, Čikagos. Tai profesionalių atlikėjų grupė „MAXWELL STREET KLEZMER BAND“. Jie surengs dviejų dalių koncertą Kauno kultūros centre ,,Tautos namai“. 1983 m. vadovė Lori Lippitz įkurta muzikos grupė ,,Maxwell Street Klezmer Band” tapo klezmer muzikos atgimimo pradininke Amerikos vidurio vakarų valstijose. Pasivadinę pagal Čikagoje sekmadienio rytais vykdavusio senojo žydų turgaus pavadinimą “Maxwell Street Klezmer Band” groja gyvą, linksmą muziką, kuri į Amerikos žydų gyvenimą įneša užkrečiamo entuziazmo ir humoro.
,,Maxwell Street Klezmer Band” yra nuolatiniai JAV ir Europoje vykstančių festivalių dalyviai. Kolektyvas dalyvavo žymiuose Londono, Barbikano meno centre (Barbican Centre), bei Niujorko Karnegio rūmuose (Carnegie Hall) vykusiuose festivaliuose. Grupė yra įrašiusi penkias kompaktines plokšteles ir pelniusi geriausio žydų albumo apdovanojimus. 2008 m. kartu su dainininku ir dainų kūrėju Rabbi Joe Blacku išleistame kūrinyje ,,Aštuonios džiaugsmo naktys” (Eight Nights of Joy) skamba žydų šventės Hanukos muzika. Grupė įkvėpimo semiasi iš XX a. pradžioje į JAV imigravusių muzikantų kūrybos, kurių šaknys iš Rytų Europos buvo perkeltos į derlingą džiazo dirvą.
Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje įsikurs kūrybinės dirbtuvės, kur bus galima išmokti tradicinių dainų ir šokių. Koks festivalis be linksmų vakaronių! Bus jų, ir ne viena.
Nebūtų labai graži šventė, jei joje nedalyvautų vaikai. Per Sekmines vyks vaikų folkloro šventė „Sekminių spirgutis”, kurioje atsispindės Sekminių papročiai ir piemenavimo tradicijos.
Festivalio uždarymo koncerte ,,Suktinis paskutinis“ dalyvaus ansambliai ,,Svirbė“, „Kupolė“, ,,Linago“, ,,Piliarožė“, tradicinių šokių kapela „Lipk ant sienų“.
Ieškokite patogių batų, pataupykite balsą ir į festivalį! Piniginės krapštyti nereikia – visi renginiai nemokami!

Kauno tautinės kultūros centre (A.Jakšto g. 18) pristatoma Kauno folkloro festivalių retrospektyvinė paroda ,,NUO TRIMITŲ IKI LAMZDŽIŲ” (plakatai, spaudiniai, nuotraukos).

TRUMPA ISTORIJA

Folkloro šventės Kaune vyksta nuo 1984 m. Renginio iniciatorius – Vaidotas Albinas Stulga, Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus steigėjas, „Tutučio“ vadovas.
1986 m. renginys puošėsi „Atataria trimitai“ vardu.
1990 m., blokados metais, festivalis neįvyko.
Įdomu tai, kad renginys vienais metais būdavo vadinamas švente, kitais – festivaliu.
2005 m. folkloro ansamblių susibūrimas „Atataria lamzdžiai” imtas vadinti tarptautiniu folkloro festivaliu, nors svečių iš užsienio būdavo ir ankstesniais metais.
2007 m. dailininkė Nijolė Jurkuvienė sukūrė festivalio simboliką: paukštis joje – žinia, ratas – saulės šviesa ir žemė, lamzdžiai – sklindantis garsas apie Lietuvą, tautą, jos kultūrą.
Gausiausi dalyviais buvo 2008 ir 2009 metai – festivaliuose šoko, dainavo, griežė, kitaip linksmino ir linksminosi apie 900 folkloro propaguotojų.
Jau keletas metų, kai nors vienas festivalio renginys skiriamas tik vaikų kolektyvams. Tai suteikia vilties, kad auga graži suaugusiųjų folkloro mylėtojų pamaina.
Liaudies muzikos šventė „Atataria lamzdžiai“ pastaraisiais metais sutampa su „Kauno dienų“ renginiais, tuo suteikdama miesto šventei ryškią tautiškumo spalvą.
Organizatoriai, rengdami festivalių scenarijus, būtinai skiria dėmesį šventės turiniui, siedami jį su iškiliomis datomis, jubiliejais. 2007 metais buvo akcentuojamas šeimos gyvenimas, jos šventės. 2008 metais festivalis buvo skirtas Kauno miesto savivaldos 600-osioms metinėms paminėti, todėl vyko aitvarų leidimo akcija ,,Skrendantis miestas“, folkloro ansamblių koncertas ,,Kauno legendos“. 2009-ųjų metų tarptautinis folkloro festivalio „Atataria lamzdžiai“ paantraštė „1000 žingsnelių“, nes buvo skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Festivalyje akcentuotas tradicinis šokis, žaidimas, kuris nuo seniausių laikų buvo svarbus ne tik apeigose, bet ir kasdieniame gyvenime – kūno kalba ne mažiau raiški nei daina. Dalyvavo net 18 Kauno miesto ir rajono suaugusiųjų kolektyvų, be jų sulaukta jų sulaukta svečių iš Vilniaus, Varėnos rajonų, Latvijos, Estijos, Lenkijos. Koncertavo net 30 vaikų folkloro grupių.

Atnaujinta 2018 10 17