JURGINĖS

Pavasarį, kai akį džiugina margaspalvė gėlių paletė, o širdį kutena paukščių paukštelių choras, pasibeldžia Jurginės (Jorė, Jūrė) – lietuviška pavasario žalumos šventė.
Kauno tautinės kultūros centras pristato naują projektą ,,KOKS DARŽELIS-TOKIA IR MERGELĖ. TRADICINIAI LIETUVIŲ DARŽELIO AUGALAI“.
2010 m. balandžio mėn. 23 d. 14 val. vyko Jurginių popietė, skirta Eugenijos Šimkūnaitės 90-osioms metinėms paminėti.
Eugenijai Šimkūnaitei, gydytojai, žolininkei, etnografei, habilituotai mokslų daktarei, šių metų kovo 11 d. būtų sukakę 90 metų. Mokslininkės gyvenimas ir veikla neatsiejama nuo Lietuvos gamtos, tradicinių augalų, sveiko gyvenimo būdo ir viso to įprasminimo moksliniuose veikaluose, populiariai parašytuose straipsniuose, literatūroje vaikams.
Popietėje ,,JURGINĖS“ dalyvavo VDU Kauno Botanikos sodo vyriausioji agronomė Vitalija Petrauskaitė, kuri pasidalino atsiminimais apie prof. Eugeniją Šimkūnaitę, papasakojo apie tradicines lietuvių darželių gėles. Projekto vadovė KTKC metodininkė etnologė Jurgita Kilikauskienė supažindino su Jurginių papročiais. Mokytojai ir jų mokiniai iš Kauno mokyklų buvo supažindinti su projekto nuostatais. Vaikai buvo ne tik klausytojais, bet ir aktyvūs viktorinos dalyviai: sprendė kryžiažodžius, minė mįsles, žaidė, piešė. Aktyviausieji dalyviai buvo apdovanoti daigeliais, išaugintais ekologiškuose vazonėliuose, – tai buvo nelaukta Šv.Jurgio staigmena.
Visoje Lietuvoje buvo tikima, kad per Jurgines negalima nieko dirbti laukuose su arkliais, nes tai – jų šventė. Tikima, kad Jurgis rūpinasi gyvuliais, kol jie ganosi lauke, todėl per Jurgines banda būdavo pirmą kartą išgenama į lauką. Stengtasi per Jurgines gyvulius kuo geriau pašerti ir prižiūrėti. Su gyvuliais ir ganymu susijęs ganyklų poreikis. Todėl šv. Jurgis būdavo prašomas atrakinti žemę, duoti gaivinančią rasą, leisti augti žolei.
Tradiciniame lietuvių kalendoriuje Jorė – labai svarbi šventė. Ji kitados galėjo būti švenčiama kaip Naujieji Metai, nes vidutinio klimato kraštuose sutampa su naujo augmenijos ciklo pradžia. Tai gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos globėjo Jorio garbinimo šventė. Joris – tai pavasarinis Perkūnas. Jurginių dainose sakoma, kad Jorjis atrakinąs žemę ir paleidžiąs žolę. Į saulę išsistiebia gležni želmenys – galima iš tvartų ginti sunkų žiemos badmetį perkentėjusius gyvulius. Žinoma, su tam tikromis apeigomis: kad metai būtų pieningi, prieauglio daug, o vilko nasrai užrakinti. Todėl gyvuliai smilkomi verbos šakele, o po tvarto slenksčiu padedami du dažyti kiaušiniai – joručiai – ir užrakinta spyna. Per Jorę griežčiausiai drausta judinti žemę – arti, akėti, sėti, kasti. Net kuolo į žemę įkalti nevalia.
Žmonės tądien pasninkaudavo – kad gyvuliai būtų sveiki. Buvo paprotys per Jurgines bažnyčioje paaukoti Dievui vaškinių naminių gyvulių figūrėlių, prašant jiems sveikatos. Ta intencija sukodavo ie pavargėliams, ubagams. Šv. Jurgis, kaip ir Pergubrius, laikytas taip pat ir pasėlių globėju. Dar XX a. buvęs paprotys tos dienos rytą apvaikščioti laukus, rituališkai suvalgyti arba užkasti duoną su įkeptais kiaušiniais.
Per Jurgines įsigaliodavo nuomininkų bei kumečių darbo sutartis: „nuo Jurgio – vasara, nuo Mykolo – žiema“ www.vydija.lt

Daugiau: http://day.lt/sventes/straipsniai/jore
2010 m. balandžio 23 d. – Jurginių šventė su folkloro ansambliu „Serbentėlė“ Kauno r., Domeikavos gimnazijoje.
Balandžio 24-25 d. – Jorė. Molėtų Etnokosmologijos centre, Vaiškūno sodyboje.
Gegužės 9 d. – Jotvingių Jorė. Punske, P.Lukoševičiaus Jotvingių pilyje.

Atnaujinta 2018 08 30